95 metų buvusį valstybės vadovą prieš dvi teko operuoti Emory universitetinėje ligoninėje dėl kraujo, susikaupusio kaukolės ertmėje trūkus kraujagyslei.
„The Carter Center“ pareiškė, kad Nobelio taikos premijos laureatas ketvirtadienį planuoja švęsti Padėkos dieną savo namuose gimtajame Pleinso miestelyje Džordžijos valstijoje.
Spalį J.Carteris trims dienoms buvo paguldytas į ligoninę dėl dubens kaulo skilimo.
Keliomis savaitėmis anksčiau jis pargriuvo namuose ir susižeidė galvą. Jis greitai atsigavo ir jau kitą dieną dalyvavo labdaros renginyje, nors ir turėjo 14 siūlių ir mėlynę po akimi.
1977–1981 metais prezidento pareigas ėję J.Carteris kone pagrindinį dėmesį skyrė žmogaus teisių ir socialinio teisingumo klausimams.
Pirmieji dveji jo prezidentavimo metai buvo sėkmingi: jo administracijai, be kita ko, pavyko įtikinti izraeliečius ir egiptiečius pasirašyti taikos sutartį.
Tačiau vėliau J.Carterio vyriausybė susidūrė su daugybe netikėtų kliūčių. Rimčiausia iš jų buvo Irano įkaitų krizė ir 1980 metais surengtas nesėkmingas mėginimas išgelbėti 52 į nelaisvė paimtus amerikiečius.
Bėgant metams J.Carteris sukūrė subtilesnį įvaizdį dėl veiklos, vykdytos baigus kadenciją, ir visuomenei iš naujo įvertinus jo pasiekimus.
1982 metais eksprezidentas įkūrė „The Carter Carter“, siekdamas įgyvendinti savo pasaulinės diplomatijos viziją, o 2002 metais jam buvo paskirta Nobelio taikos premija už nenuilstamas pastangas skatinti socialinį ir ekonominį teisingumą.
2015 metais J.Carteriui buvo diagnozuotas vėžys, tačiau jam pavyko įveikti šią ligą.
Praėjusį mėnesį jis tapo pirmuoju JAV prezidentu, sulaukusiam 95 metų.