Vakarų šalims aktyviai remiant Rusijos užpultos Ukrainos gynybines pajėgas ir siunčiant jai ginkluotę, pastarosiomis dienomis netyla ir kalbos, kad pagalba gali ateiti ir naikintuvų MIG-29 pavidalu.
Nors Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borellis apie skiriamus naikintuvus pranešė jau daugiau nei prieš savaitę, tačiau iki šiol planai nevirsta veiksmais. Tik sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pranešė, kad NATO „uždegė žalią šviesą“ tokiai pagalbai, svarstoma, kad Lenkija už perduotus migus gali sulaukti ir amerikietiškų F-16 naikintuvų, kuriuos planavo įsigyti šiek tiek vėliau.
Išmokti valdyti neturėtų būti sunku
J.Marcinkaus teigimu, jei Lenkija sutiktų perduoti savo turimus naikintuvus, kuriuos pati nusipirko iš tuomet byrėjusios Vokietijos Demokratinės Respublikos, ukrainiečių pilotai juos galėtų naudoti ilgai netrukus.
Anot buvusio Lietuvos KOP vado, patyrusiam pilotui išmokti valdyti net ir modernizuotus Lenkijos naikintuvus teužtruktų vieną ar du skrydžius.
„Lėktuvas turi pakankamas degalų atsargas – virš dviejų valandų gali būti ore – kad būtų galima atidirbti ir manevrus, ir priprasti prie lėktuvo. Galbūt dėl naujos ginkluotės pakabinimo taškų, dėl elektroninių priemonių, blokų dydžio ar vietos centruotė yra šiek tiek kitokia, bet tai nedaro įtakos bendram lėktuvo valdymui. Pagal save žinau, kad patyrusiam lakūnui skrydis / du ir viskas, pirmyn!“ – 15min sakė jis.
Lėktuvus reikėtų paruošti
Be individualaus valdymo, taip pat svarbus ir techninis lėktuvų naudojimas, kuriam taip pat reikėtų atlikti keletą veiksmų.
„Jeigu įvyks perdavimas – Lenkijos, Bulgarijos ar Slovakijos, nesvarbu kuri iš šalių perduotų – techniškai lėktuvą reikia paruošti. Ar tai naikintuvas, ar tai Su-25 atakos lėktuvas, vis tiek jį reikia paruošti, reikia pakeisti tam tikrus elektronikos blokus, yra atpažinimo savas–svetimas blokai, kuriuos reikia pakeisti, sujungti, standartizuoti“, – teigė J.Marcinkus.
„Taip pat būtina pakeisti lėktuvų markiruotę – uždažyti atpažinimo ženklus ir juos pakeisti į tos šalies, kuri naudoja. Tai yra būtina – negali naikintuvas su Lenkijos oro pajėgų ženklais vykdyti oro mūšių su Rusijos pajėgų lėktuvu, nes tada jau lenkas kovos su rusu, o ne ukrainietis“, – pridūrė jis.
Įvykdžius šias neilgai trunkančias užduotis, ukrainiečių pilotai galėtų skristi į savo šalį ir vykdyti kovinius veiksmus. Nors naikintuvus ir įmanoma ardyti dalimis – nuimti sparnus, korpusą padalinti per pusę – bei vežti per sieną sunkvežimiais ar traukinių platformomis, tačiau tai būtų „vaikų žaidimas“, sako J.Marcinkus.
„Jų pakilimas iš NATO šalies, perskridimui į jų bazavimo aerodromą besiginančios Ukrainos teritorijoje, tikrai niekaip nesuponuos konflikto“, – tikino jis.
Aerodromų dar yra
Buvusio karininko teigimu, taip pat svarbus ir klausimas, kur perduoti naikintuvai galėtų bazuotis Ukrainoje.
MIG-29 gali pakilti nuo bet kokio pakankamai lygaus ir plataus asfaltuoto kelio – kad neįtrauktų pašalinių objektų pritaikytos ir jų oro paėmimo angos, tačiau keliuose jie negali būti dislokuojami.
„Jie negali bazuotis, jei jų darbui bus naudojama kažkokia kelio atkarpa ar kelios atkarpos, kad nežinotų priešas tiksliai, kur tupia – pakilę iš vienos gali nutūpti į kitą, užsipilti degalų, pasikabinti ginkluotę ir skristi toliau, nors taip būtų galima įnešti šiek tiek gyvybingumo į kovinius veiksmus“, – pažymėjo J.Marcinkus.
Ant žemės stovintys naikintuvai yra labai lengvas taikinys, o viso laiko ore jie irgi negali praleisti, nes tokiu atveju mažesni ar didesni nuostoliai būtų neišvengiami.
Visgi J.Marcinkus sako turintis žinių, kad Ukrainoje dar yra keletas nesunaikintų aerodromų, kuriuose yra specialūs naikintuvams pritaikyti šarvuoti angarai. Apie šiuos pakilimo takus greičiausiai žino ir Rusijos žvalgyba, tačiau bent kol kas jų nenaikina.
Jie nėra naudojami tik todėl, kad labai prasta jų valdymo – oro erdvės kontrolės ir vadovavimo skrydžiams bei koviniams veiksmams ore – padėtis. Beveik visa oro erdvės kontrolės ir valdymo sistema yra sunaikinta.
„Žino, be abejo, žino, bet dabar jų nenaikina dėl tam tikrų priežasčių – ten yra tankiai gyvenamos vietovės, taip pat ten dar yra likusios oro gynybos bei oro erdvės stebėjimo priemonės. Ne visa ir civilinė oro erdvės infrastruktūra yra sunaikinta“, – teigė jis.
„Tai, kad tie koviniai lėktuvai gali būti dislokuojami ir vykdyti kovinius veiksmus iš Ukrainos teritorijos, – šimtas procentų. Tik jų reikia turėti“, – patikino buvęs KOP vadas.
Kodėl beveik nematome ukrainiečių lėktuvų?
Nors Rusijos Karinės oro pajėgos šiuo metu dominuoja Ukrainos oro erdvėje, tačiau agresoriaus kariai jos vis dar nevaldo ir kasdien patiria nuostolius, sukeliamus tebeveikiančios priešlėktuvinės gynybos.
„Ukrainos oro erdvėje skraido tik rusų naikintuvai, fronto bombonešiai, atakos lėktuvai ir sraigtasparniai. Besiginančios šalies orlaivių, bent jau paskutinėmis dienomis, nematėme“, – pažymėjo J.Marcinkus.
Anot jo, nors Rusijos pajėgos ir nesunaikino visų Ukrainos orlaivių, tačiau jų judėjimas yra apsunkintas dėl kitos infrastruktūros nuostolių.
„Tikrai ne visus sunaikino Rusijos kariuomenė savo atakų metu, toli gražu ne visus, ir Ukraina jų dar turi“, – pabrėžė jis.
„Jie nėra naudojami tik todėl, kad labai prasta jų valdymo – oro erdvės kontrolės ir vadovavimo skrydžiams bei koviniams veiksmams ore – padėtis. Beveik visa oro erdvės kontrolės ir valdymo sistema yra sunaikinta“, – teigė buvęs lakūnas.
Be nuotolinio valdymo iš žemės ar oro naikintuvus tinkamai panaudoti yra labai sudėtinga ir nepatikima, o informacijos realiu laiku negaunantis lakūnas gali nesulaukti žinių apie pasikeitusią situaciją ant žemės ir atakuoti jau nebegaliojančius taikinius.
„Ukraina nenori be reikalo prarasti nei technikos, nei žmonių. Ne ta situacija, kad galima būtų siųsti kamikadzes nežinia kur, nevaldomus ir nežinia kiek naudos gauti“, – pažymėjo jis.
Šiuo metu Ukrainos turimi orlaiviai negali ir palaikyti ryšio su NATO žvalgybos ir priešakiniais vadovavimo punktais, kurių Rytų Europos oro erdvėje šiuo metu netrūksta.
„Visų pirma, jie yra nesuderinti, elektroninės priemonės yra išvis skirtingos, dirba skirtingais dažniais ir yra ne tos paskirties. Apytiksliai pasakius čia būtų tas pats, jei bandytumėte mobiliuoju telefonu įjungti sovietinį lempinį radijo aparatą“, – aiškino J.Marcinkus.
-
Pasaulio reakcija: ES skirs 450 mln. eurų Ukrainai įsigyti ginklams, siųs naikintuvų, sutarė dėl SWIFT
-
G.Landsbergis apie Ukrainai pažadėtus naikintuvus: „Valstybės turi nuspręsti pačios“
-
Pasaulio reakcija: NATO šalims uždegta žalia šviesa siųsti naikintuvus į Ukrainą
-
Pasaulio reakcija: neaiškūs Lenkijos signalai dėl naikintuvų, Vakarai žada dar labiau didinti karo Ukrainoje kainą Rusijai
Jis neabejoja, kad jei Ukrainos kariuomenės aviatoriai gautų naikintuvų, galinčių palaikyti ryšį su NATO turimomis skraidančiomis vadavietėmis, būtent jos ir užtikrintų jų valdymą.
„Kita vertus, jei valdymas vyks iš NATO vadavietės ore, vėlgi, kai kurie ukrainiečių lakūnai moka angliškai, bet jų yra labai nedaug, todėl valdymas turi vykti ukrainiečių arba rusų kalba – vadovas turi kalbėti ta pačia kalba, vadinasi, jis turi mokėti valdyti tuos įrengimus, kuriems jis vadovauja. Šitam, aišku, laiko reikia daugiau“, – svarstė J.Marcinkus.
Ar lėktuvai būtų perduoti, ar ne, karo veiksmai negalėtų būti vykdomi iš NATO šalies teritorijos, o neskraidymo zonos šiuo metu įvesti nėra įmanoma, sako jis, nes kontrolė neišvengiamai peraugtų į kovinius veiksmus.
Analogiška sistema šiuo metu naudojosi ir Ukrainą užpuolusios Rusijos Karinės oro pajėgos – okupuotose teritorijose jos neturi nė vienos radiolokacinės stoties, nė vieno valdymo punkto, tačiau jų kovos lėktuvai ir sraigtasparniai dalyvauja kariniuose veiksmuose.
„Visas valdymas vyksta iš skraidančių komandinių punktų. Beriev A-50 – vienintelis, kurį rusai turi, skraidantis priešakinis valdymo punktas. Mano duomenimis, jie pastoviai kybo, dieną ir naktį, virš Baltarusijos ir Rusijos teritorijų, iš trijų pusių. Mano turimais duomenimis, mažiausiai jų būna du, bet yra buvę ir trys, ir keturi vienu metu. Tai yra daugiausiai, ką šiuo metu turi Rusijos kariuomenė, nes jų apskritai nedaug pagaminta buvo“, – teigė J.Marcinkus.
Rusija nenaudoja visos aviacijos galios
Buvusio KOP vado nuomone, Rusijos pajėgos savo aviacijos kol kas neišnaudoja visu pajėgumu, bandydamos elgtis apdairiai, atsižvelgti į taktinę situaciją. Nemažas faktorius – ir baimė visiems be išimties atsidurti ir Hagos tribunole, sako jis.
„Jie pakankamai turi daug atakos lėktuvų, jei norėtų, galėtų pasitelkti ir strateginius bombonešius, kurie vieno antskrydžio metu sulygintų bet kurią vietovę su žeme ir permaišytų žemę iki dešimties metrų gylio, bet jie šito nedaro, kadangi puikiai supranta, kad juos už tai gali pasmerkti netgi Šiaurės Korėja“, – teigė J.Marcinkus.
„Šitų veiksmų Rusijos masės gal ir nesužinotų, lygiai taip pat, kaip ir dabar daugiau nei 90 proc. Rusijos gyventojų nežino, kas iš tiesų vyksta, bet nei civilinei, nei karinei vadovybei nebebūtų kelio atgal po tokių veiksmų. Todėl ir nėra naudojama karo aviacija visa apimtimi“, – pabrėžė jis.
Nepaisant to, kad Rusija iki šiol deklaravo naudojanti precizinę ginkluotę, J.Marcinkus tokias kalbas vadina nonsensu ir blefu.
„Tos precizinės ginkluotės tikrai nėra daug.Taigi aš manyčiau, kad, kaip ir 2005 metais, kai nevaldomas naikintuvas Su-27 nukrito Lietuvoje, taip ir dabar, tikrai nėra pakankamas naikintuvų aviacijos ir sraigtasparnių aviacijos lakūnų paruošimas. Tuo labiau paruošimas naudoti tą precizinę ginkluotę“, – sakė jis.
Anot jo, tikslios ginkluotės Rusija nėra pagaminusi daug, tačiau turi daugybę dar sovietų laikais pagamintų nekontroliuojamų bombų, kurias nori išnaudoti. Kaip galima spręsti iš vaizdo įrašų, miestus bombarduodami rusų pilotai dažnai naudoja ir pusės tonos svorio senas bombas FAB-500, tiesa, dalis jų nukrenta ir nesprogsta.
„Nėra jos pačios baisiausios. Ir aš iš tiesų su atsargia baime laukiau, kol oro pajėgos pradės naudoti termobarines bombas. Šios ODAB-500, kurias turi Rusijos karinės oro pajėgos, tikrai būtų sukėlusios daug daugiau bėdų, net ir viena jų. Nors jų ir nenaudoja, bet visgi, tai jokiu būdu nesumažina nei lakūnų, nei vadų asmeninės atsakomybės už jų padarytus nusikaltimus“, – kalbėjo J.Marcinkus.
