Buvęs klestintis pramonės centras dabar tapo puikiausiu miestų nuosmukio pavyzdžiu: jame apstu apleistų dangoraižių, gamyklų ir namų.
Detroitą krečia nusikalstamumas, o miestas netgi nebeįstengia užtikrinti gatvių apšvietimo: sutemus net 40 proc. žibintų lieka išjungti.
Dėl Detroito bankroto savivaldybėms Mičigane tikriausiai taps dar sunkiau pasiskolinti lėšų, kai buvo pakirstas pasitikėjimas vienais iš tvirčiausių atrodžiusių paskolos lakštų.
Pasak Mičigano gubernatoriaus Ricko Snyderio, kitokios išeities nebuvo.
„Tai sunkus žingsnis, tačiau vienintelė įgyvendinama galimybė spręsti problemą, brendusią šešis dešimtmečius“, – R.Snyderis sakė per spaudos konferenciją.
1950 metais Detroite gyveno 1,8 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko jų sumažėjo daugiau nei perpus – dabar mieste belikę apie 700 tūkst. gyventojų.
Rasinė įtampa, padidėjusi dėl pilietinių teisių judėjimo ir niokojančių riaušių 1967 metais, paskatino viduriniosios klasės baltaodžius gyventojus sprukti į priemiesčius. Verslas pasekė jų pavyzdžiu, dar labiau silpnindamas mokestinę bazę.
Gaudamas mažiau pajamų, Detroitas buvo priverstas mažinti viešųjų paslaugų mastą. Tai dar labiau skatino gyventojus keltis kitur, o miestas galiausiai pateko į nevaldomą ekonominį suktuką.
Motorų mieste pagrindiniai darbdaviai rengė vieną po kitos masinio darbuotojų atleidimo bangas, kai automobilių gamyklos buvo automatizuotos arba gamyba buvo perkelta į užsienį, o konkurentai Azijoje užkariavo nemažą dalį rinkos.
„Detroito piliečiai pelnytai privalo rasti aiškų kelią pabėgti iš nuolat bloginamų viešųjų paslaugų rato, – R.Snyderis nurodė laiške, pridėtame prie teismui pateikto prašymo. – Vienintelis patikimas kelias į stabilų ir tvirtą Detroitą – prašyti bankroto apsaugos.“
Anksčiau šiais metais R.Snyderis paskyrė nepaprastąjį miesto administratorių – bankroto bylų ekspertą, siekiant restruktūrizuoti miesto finansus.
Gubernatorius sakė „labai vylęsis“, kad toks žingsnis leis Detroitui išvengti bankroto, tačiau dabar laikas „pripažinti faktą, kad miestas negali apmokėti savo skolų, jų neapmoka nustatytu laiku ir yra nemokus.“
Detroitas praeitą mėnesį liovėsi pervedinėti lėšas, grąžinant dalį jo 18,5 mlrd. dolerių (48,6 mlrd. litų) skolų ir finansinių įsipareigojimų, o nepaprastasis administratorius siekė, kad kreditoriai sušvelnintų sąlygas.
Tačiau miesto darbuotojų pensijų fondai, kuriems Detroitas skolingas apie 9 mlrd. dolerių (24 mlrd. litų), pateikė ieškinį teismui, kad užkirstų kelią bet kokiam pensijų mažinimui.
Pateikus prašymą pradėti bankroto procedūrą, tos bylos nagrinėjimas bus sustabdytas. Šis žingsnis buvo atliktas vieno svarbaus tos bylos posėdžio išvakarėse.
Dabar JAV federalinio teismo teisėjas turės nuspręsti, ar Detroitui galima leisti restruktūrizuoti ar netgi panaikinti finansinius įsipareigojimus, paskelbus bankrotą pagal Jungtinių Valstijų kodekso 9-ąjį straipsnį.
R.Snyderis išvardijo virtinę problemų, aiškindamas, kodėl skolų prislėgtas Detroitas nebegali vykdyti įsipareigojimų savo piliečiams.
Šiuo metu žmogžudysčių lygis mieste yra didžiausias per beveik 40 metų, o jau daugiau nei du dešimtmečius Detroitas laikosi pavojingiausių JAV miestų sąraše.
Policiją iškvietusiems žmonėms tenka laukti vidutiniškai 58 minutes, nors šalies vidurkis yra 11 minučių.
Mieste išsibarstę 78 tūkst. nebenaudojamų pastatų, o dėl lėšų veiklai ir remontui stygiaus naudojami tik trečdalis turimų greitosios pagalbos automobilių.
Detroitas jau ilgiau nei dešimtmetį skolinosi, kad apmokėtų savo skolas, o ši trumparegiška politika dar labiau ištuštino miesto iždą.
Iš kiekvieno į miesto iždą patenkančio dolerio apie 38 centai skiriami skoloms grąžinti ir vykdyti įsipareigojimus, tokius kaip pensijų mokėjimas. Prognozuojama, kad iki 2017 metų šios išlaidos pasieks 65 procentus miesto pajamų.
