Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas 10 metų kalėti.
Stokholmo rajono teismas nustatė, kad 42 metų Peymanas Kia, kuris dirbo Švedijos vidaus saugumo tarnyboje SAPO ir švedų kariuomenės žvalgybos padaliniuose, ir jo 35 metų brolis Payamas yra kalti dėl „šnipinėjimo sunkinančiomis aplinkybėmis“.
Broliai buvo apkaltinti tuo, kad veikdami drauge nuo 2011 metų rugsėjo 28-osios iki 2021 metų rugsėjo 20-osios perdavinėjo informaciją Rusijai.
-
Suimtas Vokietijos žvalgybos pareigūnas, įtariamas šnipinėjimu Rusijai
-
Iranas nuteisė vyrą mirties bausme už šnipinėjimą Didžiajai Britanijai
-
Graikijos teismas panaikino kaltinimus šnipinėjimu migrantų gelbėjimo byloje
-
Iranas įvykdė mirties nuosprendį šnipinėjimu apkaltintam britui
-
Rusija JAV piliečiui iškėlė bylą dėl šnipinėjimo
Įkalinimas iki gyvos galvos Švedijoje paprastai reiškia bent 20–25 metus už grotų.
„Įvertinta, kad... broliai, drauge ir pasitardami, be leidimo, Rusijos ir GRU naudai įgijo, perdavė ir atskleidė informacijos“ užsienio valstybei, siekdami pakenkti Švedijos saugumui, sakoma teismo nutartyje.
Teismas nurodė, kad Peymanas Kia „buvo šio bendro nusikaltimo varomoji jėga“, o Payamo Kia vaidmuo „buvo santykinai mažesnės svarbos“.
Beveik visas teismo procesas vyko už uždarų durų, daug preliminaraus tyrimo medžiagos yra įslaptinta.
2014–2015 metais Peymanas Kia dirbo SAPO ir kariuomenei. Švedų prokurorai teigia, kad duomenys, kuriuos broliai perdavė Rusijai, buvo gauti iš kelių šaltinių SAPO.
Švedų žiniasklaida praneša, kad Peymanas Kia taip pat dirbo ginkluotųjų pajėgų užsienio gynybos žvalgybos agentūroje MUST, su vienu itin slaptu jos padaliniu, atsakingu už švedų šnipus užsienyje.
Peymanas Kia buvo areštuotas 2021 metų rugsėjį, o jo brolis – tų pačių metų lapkritį. Abu neigia padarę ką nors neteisėta, teismui sakė jų advokatai.
Payamas Kia padėjo broliui ir „išardė bei sulaužė standųjį diską, vėliau rastą šiukšliadėžėje“, kai Peymanas buvo areštuotas, sakoma kaltinamajame akte, kurį matė naujienų agentūra AP.
Šis atvejis laikomas vienu rimčiausių šnipinėjimo atvejų per Švedijos istoriją, nes broliai buvo sudarę visų SAPO darbuotojų sąrašą.
Vienas didžiausių Švedijos šnipinėjimo skandalų kilo Šaltojo karo metais, kai švedų saugumo pareigūnas Stigas Berglingas, dirbęs SAPO ir ginkluotosioms pajėgoms, pavogė ypatingai slaptus gynybos dokumentus ir perdavė juos sovietų karinės žvalgybos agentui Beirute.
1979-aisiais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o vėliau pabėgo iš kalėjimo. 1994-aisiais jis savanoriškai sugrįžo į Švediją, kur 2015-aisiais mirė.
