Iki šiol išsamiausioje oficialioje ataskaitoje apie įvykius gegužės 14 dieną Manhatano viešbutyje „Sofitel“ prokurorai nurodė, jog fiziniai įkalčiai nepatvirtina įtarimų, jog tuometis TVF vadovas panaudojo lytinę prievartą prieš kambarinę Nafissatou Diallo, kuri yra imigrantė iš Gvinėjos.
Ši byla žlugo, nes kambarinė, kurios parodymai turėjo tapti svarbiausiu kaltinimų pagrindu, ne kartą sakė netiesą, o tokio elgesio „suminis efektas būtų niokojantis“, jeigu byla būtų perduota nagrinėti teismui, sakoma prokurorų pateiktame 25 puslapių kreipimesi, kuriame teismas prašomas panaikinti visus kaltinimus D.Straussui-Kahnui.
Tačiau visiškai aišku, jog tarp D.Strausso-Kahno ir N.Diallo įvyko trumpas lytinis kontaktas, pridūrė prokurorai.
Genetinės medžiagos tyrimai „parodė, jog keliose dėmėse ant ieškovės viešbučio uniforminės suknelės esama sėklos su kaltinamojo DNR“, sakoma Manhatano apygardos prokuratūros pareiškime.
Surinkti įrodymai „atitinka (lytinių) santykių be abipusio sutikimo“ versiją, nurodė prokurorai.
Turimi duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog šis lytinis kontaktas buvo skubotas ir trumpas, nes D.Strausso-Kahno sėkla pateko ant kambarinės drabužių.
„Ieškovės ir kaltinamojo kontaktas buvo trumpas, o tai perša mintį, jog šis lytinis aktas veikiausiai nebuvo abipusio sutikimo rezultatas“, – rašoma prokuratūros dokumente.
Tačiau tolesni tyrimai nepadėjo surasti pakankamai tvirtų įrodymų, kad D.Straussas-Kahnas būtų nuteistas, pabrėžė prokurorai.
Ant N.Diallo kūno nerasta sužalojimų, kurie akivaizdžiai bylotų apie mėginimą ją išžaginti, o nedideli jos apatinių baltinių pažeidimai galėjo atsirasti nuo natūralaus dėvėjimosi, nurodoma ataskaitoje.
Dar vienas svarbus įrodymas buvo D.Strausso-Kahno DNR, rasta ant kambarinės pėdkelnių „juosmens juostelės vidinės ir išorinės pusės“, taip pat „jos kelnaičių juosmens juostelės“.
„Šios išvados leidžia manyti, kad kaltinamasis lietė ieškovės apatinius drabužius, tačiau nepaneigia ir nepatvirtina ieškovės parodymų, jog kaltinamasis buvo įkišęs savo ranką jai po apatiniais drabužiais ir tiesiogiai graibė jos genitalijas“, – rašo prokurorai.
Ant lovos rasta kraujo dėmelė buvo palikta D.Strauss-Kahno, kurio rankų oda buvo pažeista, tačiau šis faktas nėra pakankamas grumtynių įrodymas.
Prokurorams ir policijai N.Diallo pasakojimas iš pradžių atrodė visiškai įtikinamas, tačiau kambarinė greitai privertė suabejoti savo patikimumu, meluodama tyrėjams ir didžiajai žiuri, iškėlusiai kaltinimus D.Straussui-Kahnui.
Įtarimų sukėlė tai, jog kambarinė nuolat keitė parodymus apie savo veiksmus iškart po numanomo užpuolimo – tai tvirtino, kad baimingai slapstėsi koridoriuje, tai pasakojo, kad grįžo sutvarkyti apartamentų, kai D.Straussas-Kahnas išvyko.
Didžiausią žalą N.Diallo patikimumui padarė prisipažinimas, kad prašydama suteikti prieglobstį Jungtinėse Valstijose ši moteris visiškai išgalvojo incidentą, esą ji buvo tapusi grupinio išžaginimo auka Gvinėjoje.
Per vieną pokalbį su prokurorais kambarinė dar kartą labai emocingai pakartojo šią istoriją – „ji verkė, kalbėjo delsdama ir... netgi užsikniaubė veidu ant stalo“.
Vėliau N.Diallo pareiškė, kad „visiškai išgalvojo šį užpuolimą“.
Pasak prokurorų, dėl šio melo ieškovė praktiškai neteko galimybių įrodyti savo tiesą per kryžminę apklausą teisme, nes D.Strausso-Kahno advokatai galėtų argumentuoti prisiekusiesiems, jog šiai moteriai anksčiau jau buvo pavykę suklaidinti pareigūnus pasakojimais apie išgalvotus žaginimus.
„Reikšmingiausias yra jos gebėjimas atpasakoti išgalvotus dalykus kaip tikrus, demonstruojant visišką įsitikinimą, – sakoma prokurorų dokumente. – Faktas, kad ji anksčiau taip pat elgdamasi yra įtikinusi patyrusius prokurorus ir tyrėjus, esą buvo tapusi kito rimto ir smurtinio – tačiau išgalvoto – lytinio užpuolimo auka, būtų lemtingas teisme.“
