Šių metų vasario 27 dieną, praėjus vos kelioms paroms nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje, V.Putinas per susitikimą Kremliuje su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir Generalinio štabo vadovu Valerijumi Gerasimovu įsakė padidinti branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos atžvilgiu.
„Vakarų šalys ne tik žengia nedraugiškus ekonominius žingsnius prieš mūsų šalį. Svarbių NATO narių lyderiai skelbia agresyvius pareiškimus apie mūsų šalį. Todėl įsakau Rusijos atgrasymo pajėgoms pereiti į specialųjį režimą“, – pareiškė V.Putinas.
Grasinimus branduoliniu ginklu tuomet NATO sutiko sakydamas, kad tokia retorika yra pavojinga, o JAV apkaltino Rusijos prezidentą „išgalvojant grėsmes“.
S.Lavrovas: grėsmė yra reali
Nuo V.Putino duoto įsakymo praėjus dviem mėnesiams ir Rusijos kariuomenei įstrigus Ukrainoje Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas, duodamas interviu Kremliaus propagandos ruporui, įspėjo apie realią branduolinio karo grėsmę. Šio interviu ištraukas citavo Ukrainos žiniasklaida, vėliau jas „Telegram“ tinkle paskelbė ir kitas Kremliui artimas kanalas – naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Labai nenorėčiau, kad dabartinė rizika, kuri yra gana didelė, būtų dirbtinai sureikšminama, o yra daug žmonių, kurie norėtų tai padaryti. Pavojus yra rimtas, realus ir jo nereikėtų nuvertinti“, – kalbėjo S.Lavrovas.
Pokalbyje Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė manantis, kad „Kyjivo pozicija yra formuojama Vašingtone, Londone ir kitose Vakarų šalių sostinėse“. Tačiau, nepaisant to, Rusija neva ir toliau palaiko ryšius su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komanda, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.
S.Lavrovas neprognozuoja, kada galėtų baigtis karas. Jis sako, kad karo veiksmai bus nutraukti, kai bus pasirašytas taikos susitarimas, tačiau „viskas priklauso nuo karo veiksmų eigos“.
Vakarai žino, kur slepiasi V.Putinas?
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje pasaulis pradėjo spėlioti, kur vis dingsta prezidentas V.Putinas. Tuomet buvo iškelta versija, kad jis su artimiausiais savo politiniais bendražygiais slepiasi specialiame bunkeryje, kuris galėtų atlaikyti bet kokį puolimą.
Tiesa, nors socialiniuose tinkluose visas pasaulis pašiepė tokį galimą V.Putino žingsnį ir jam linkėjo nacių vado Adolfo Hitlerio, kuris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje taip pat slėpėsi bunkeryje, lemties, ši versija tebuvo spėjimas ir oficialiai nebuvo patvirtinta.
Pirmadienio vakarą buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, duodamas interviu šalies televizijos kanalui „Ukraina 24“, teigė, kad Vakarų šalių žvalgyba turi duomenų, kur yra V.Putino bunkeris.
Tai, esą, yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijos prezidentas nesiryžtų pradėti branduolinio karo, nes atsakas Rusijai būtų būtent ten, kur ir slėpsis V.Putinas.
„Nereikėtų manyti, kad nėra galimybės, kai bus panaikinti visi apribojimai, o branduolinio ginklo panaudojimas yra apribojimų panaikinimas, suduoti smūgį ten, kur yra Putinas“, – kalbėjo A.Avakovas.
Ukraina apie bunkerį jau kalbėjo anksčiau
Prieš mėnesį, kovo pabaigoje, ukrainiečių leidiniui „Obozrevatel“ buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, armijos generolas Nikolajus Malomužas teigė, kad Rusijos šalies valdžia jau testuoja bunkerį, kuriame galėtų slėptis, jei prasidėtų branduolinis karas.
Žiniasklaidos dėmesį tuomet buvo patraukę Rusijos lyderių naudojamų lėktuvų skrydžiai į rytinę šalies dalį. Minimi skrydžiai buvo atlikti kovo 17 dieną.
Kaip interviu tuomet kalbėjo N.Malomužas, kuris Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareigas ėjo 2005–2010 metais, Sovietų Sąjungos laikais būtent šioje Rusijos dalyje buvo įrengta infrastruktūra, kuri leidžia slėptis nuo karo, įskaitant ir branduolinę ataką. Pasak jo, tokie skrydžiai tik rodo, kad vyksta pasirengimas galimoms atakoms – tai gali būti vienas iš karo scenarijų.
Paprašytas detaliau apibūdinti šią Rusijos infrastruktūrą, N.Malomužas kalbėjo, kad ji apima šalies vadovybei ir kariuomenei skirtus valdymo centrus, kurie yra kelių dešimčių metrų po žeme gylyje.
„Sovietų Sąjungos laikais tokiame bunkeryje buvo galima gyventi du ar tris mėnesius. Tačiau dabar yra modernesnių priemonių, todėl, manau, ten galima gyventi iki metų laiko“, – svarstė buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.
Vienas iš scenarijų
Karo veiksmų Ukrainoje peraugimas į branduolines atakas yra vienas iš Rusijos sukelto karo scenarijų, kuris plačiai aptarinėjamas visame pasaulyje.
Ekspertai baiminasi, kad V.Putinas taktinius branduolinius ginklus gali laikyti „įprastais ginklais“. Karo pradžioje iš palydovų Baltarusijos teritorijoje į rytus nuo Ukrainos buvo pastebėti mobilieji paleidimo įrenginiai „Iskander-M“, kurių raketos juda 450 km/val. greičiu ir gali nešti įprastinius bei branduolinius užtaisus. Taktinės branduolinės galvutės gali būti dedamos ir ant sparnuotųjų raketų bei paleidžiamos iš orlaivių, laivų ar nuo žemės.
Kaip anksčiau pravda.ua kalbėjo Ukrainos politikas Oleksijus Žmereneckis, branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus išlieka galimas kaip viena iš invazijos į Ukrainą baigčių.
JAV centrinės žvalgybos valdybos direktorius Williamas Burnsas taip pat balandžio viduryje buvo pareiškęs, kad „desperatiškas“ Rusijos lyderio noras Ukrainoje išpešti bent kažką panašaus į pergalę gali paskatinti Kremlių panaudoti taktinį, mažesnės galios branduolinį ginklą.
W.Burnsui pritarė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prinstono universiteto ekspertai dar prieš trejus metus buvo sukūrę simuliaciją, rodančią, kaip galėtų vykti branduolinis karas.
Pagal simuliaciją, tokį karą Maskva pradėtų įspėjamuoju branduoliniu šūviu.
NATO atsakius nedideliu smūgiu, prasideda karas, kuris per kelias valandas visame pasaulyje pražudo 34 mln. ir sužeidžia dar 58 mln. žmonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Galimos karo Ukrainoje baigtys: nuo branduolinio karo iki Vladimiro Putino likvidavimo
