Buvusi 100-metį irgi mininčios Latvijos prezidentė V.Vykė-Freiberga: „Ekstremistų buvo tarp žmonių, kurie pianinu skambino Schubertą“

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui (artėja šio milžiniško karo pabaigos šimtmetis) Europos žemėlapyje atsirado naujų linijų – susikūrė dešimt naujų valstybių. Štai jų grupė – Latvija, Estija, Lietuva, Suomija, Lenkija, Ukraina, Vengrija, Austrija, Čekoslovakija ir Jugoslavija.

Žinoma, tautos egzistavo ir anksčiau, bet būtent baigiantis karui iškilo unikali proga kurti naujas demokratijas ir valstybingumą.

Tolesnis istorinis kelias buvo išties dramatiškas – demokratiją tarpukariu užgniaužusi autoritarizmo banga, dar vienas, net baisesnis pasaulinis karas, komunizmo virusas.

15min nuotr./Konferencija „Europe. After 100 Before“ Rygoje

Kaip visam šiam dešimtukui sekasi dabar? Ką šios valstybės gali pasiūlyti Europai ir pasauliui šiandien?

Daug vakariečių nesidomi regionu

Konferencijoje kalbėjusi V.Vykė-Freiberga atvirai pastebėjo: „Mes išties labai susirūpinę dėl kitų 100 metų. Juk istoriniai pokyčiai niekada nebūna atsitiktiniai – jie turi priežastis, visą sluoksnį jų. Tarp jų – idėjos, vertybės.“

Buvusi Latvijos prezidentė priminė, kad Vienos kongresas, vykęs 1814-1815 metais ir turėjęs nuspręsti Europos politinę bei ekonominę situaciją po Napoleono karų, iki šiol laikomas labai sėkmingu – esą jis nustatė galių balansą.

„Bet tas amžius tarp 1815-ųjų ir Pirmojo pasaulinio karo nebuvo labai jau toks auksinis – juk buvo sukilimų, revoliucijų, vargo ir nevilties.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaira Vykė-Freiberga

Galiausiai tame pačiame XIX amžiuje rašyta, kad kai kurios tautos, pavyzdžiui, latvių, tiesiog nesutvertos turėti savo valstybės. Šokiruoja, bet taip buvo rašoma. Išvada – kad kalba ir požiūris labai svarbu“, – kalbėjo V.Vykė-Freiberga.

Taip ir su valstybės atkūrimo šimtmečiu. Latvija valstybingumą po Pirmojo pasaulinio karo paskelbė 1918 metų lapkričio 18-ąją, o po sovietinės okupacijos atkūrė 1990-ųjų gegužės 4 dieną. Kuri diena svarbesnė?

V.Vykė-Freiberga: „XIX amžiuje rašyta, kad kai kurios tautos, pavyzdžiui, latvių, tiesiog nesutvertos turėti savo valstybės. Šokiruoja, bet taip buvo rašoma.“

„Per televiziją mačiau laidą, kurioje žurnalistė paklausė praeivės gatvėje apie šias dienas. Moteris atsakė, kad jai svarbesnė 1990-ųjų gegužė, nes ji ten buvo ir viską matė. Bet ji ne visai teisi, nes 1990-ųjų nebūtų buvę be 1918-ųjų“, – pastebėjo Latvijos eksprezidentė.

V.Vykei-Freibergai užkliūna tai, kaip Baltijos šalių ir viso Rytų Europos regiono vis dar nesupranta vakariečiai.

„Pavyzdžiui, vidutiniam vokiečiui Ukraina yra tuščia dėmė jų mentaliniame žemėlapyje. Taip vienas vokietis pasakė žurnalistams net jau įvykus Krymo aneksijai ir prasidėjus karui Rytų Ukrainoje“, – teigė V.Vykė-Freiberga.

Ji mano, kad mintys apie paskiras šalis ir regionus daug kur Vakaruose pernelyg paprastos, ir kaip pavyzdį pateikė Vilniuje dirbančios prancūzės žurnalistės Marielle Vitureau knygos „Lietuviai“ („Les Lituaniens“) turinį. Knyga prancūzų kalba pasirodė 2015 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvija mini nepriklausomybės atkūrimą

„Prancūzė rašo: „Lietuva – maža valstybė Europos pakraštyje.“ (salėje juokas). Toliau: „Ministerijos negali apsispręsti, ar Lietuva yra lino šalis, ar gintaro, ar lazerių. Lietuviai nenutuokia, kas jie.“

Intelektualine prasme tokie svarstymai pavojingi, nes aš, pažinodama frankofonišką kultūrą, irgi galiu klausti, ar Prancūzija – sūrio šalis, ar vis dėlto vyno? Ar prancūzai nutuokia, kas jie tokie?“

Kokia ateitis laukia Europos ir Baltijos šalių? V.Vykė-Freiberga įspėjo: „Ekstremizmo XX amžiuje buvo tarp žmonių, kurie pianinu grojo Schubertą. Nenustebkime, jei ir dabar bus pasiduodama įvairioms įtakoms.“

„Sugrįžimas į Europą buvo naudingas“

Tuo tarpu Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris anksčiau ėjo Latvijos premjero pareigas, pažymėjo, kad Latvija ir Suomija prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo panašaus išsivystymo lygio: „Bet tuomet buvome okupuoti.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdis Dombrovskis

„Praradome daug laiko, bet ir toliau daug dirbame tvirtindami nepriklausomybę bei kurdami strategines partnerystes. Buvo visko, bet svarbiausia – pamokų. Stiprybė – žmonėse. 1938 metais Latvijos BVP vienam gyventojui buvo toks pats kaip Suomijoje ir kiek didesnis nei Lenkijoje“, – kalbėjo V.Dombrovskis.

V.Dombrovskis: „1938 metais Latvijos BVP vienam gyventojui buvo toks pats kaip Suomijoje ir kiek didesnis nei Lenkijoje.“

Latvijos ekspremjeras prisiminė, kad po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais jau buvo daug krizių: „Bankų krizė, Rusijos krizė, pasaulinė ekonominė krizė. Per pastarąją augimas buvo netvarus, ir burbulas sprogo. Iš šių klaidų reikia mokytis, ir mes pasimokėme – subalansavome biudžetą ir fiskalinius reikalus, įvykdėme struktūrinių reformų.“

„Būtina visada būti atidiems ir stebėti ateities tendencijas. Nepaneigsi, kad sugrįžimas į Europą buvo naudingas.

Pavyzdžiui, regionai aplink Prahą ir Bratislavą dabar yra 5-6 vietoje pagal klestėjimą ES. Bet konvergencija tęsiasi, ir tolesnės reformos būtinos. Bendroji rinka – pagrindinis stimulas Europai.

Tik nuo mūsų priklauso tai, ar pasinaudosime turimomis progomis“, – teigė V.Dombrovskis.