Norėjo, kad jį gerbtų
Apibūdindama V.Putiną, buvusi Vokietijos kanclerė prisiminė, kad jis jai atrodė kaip žmogus, desperatiškai siekiantis, kad į jį būtų žiūrima rimtai.
„Aš jį suvokiau kaip žmogų, kuris nenorėjo, kad jo negerbtų, ir buvo pasiruošęs bet kurią akimirką išsiveržti į priekį. Galite tai laikyti vaikišku ir paniekos vertu elgesiu, galite purtyti galvą. Bet tai reiškė, kad Rusija niekada neišnyks iš pasaulio žemėlapio“, – pažymėjo A.Merkel.
Vienoje knygos dalyje ji, panašu, užsimena, kad V.Putino sprendimas 2022 m. pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą buvo suplanuotas taip, kad sutaptų su jos pasitraukimu iš posto.
„Jūs ne visada būsite kanclerė, o tada jie įstos į NATO, – cituojami V.Putino žodžiai apie Ukrainą. – Ir aš noriu tam užkirsti kelią.“
Anot jos, kai kurie Vidurio ir Rytų Europos lyderiai išsako pageidavimus, kad Rusija dingtų iš pasaulio žemėlapio.
„Atrodo, kad jie nori, jog šalis tiesiog išnyktų, kad jos nebūtų. Negaliu jų kaltinti...Tačiau Rusija, turinti galingų branduolinių ginklų, vis dar egzistuoja“, – rašė buvusi kanclerė.
Vargas dėl D.Trumpo
A.Merkel savo memuaruose prisiminė ir bendravimo su išrinktuoju Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu sunkumus ir pavadino jį žmogumi, kurį žavi autoritariniai lyderiai.
Pasak politikės, jai net teko prašyti popiežiaus patarimo, kaip elgtis su D.Trumpu, kai jis 2016 m. pirmą kartą buvo išrinktas JAV prezidentu.
Ji tikėjosi rasti būdą, kaip jį įtikinti nepasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo.
„Jis į viską žvelgė iš kūrėjo perspektyvos, kuriuo buvo prieš ateidamas į politiką. Kiekvieną žemės sklypą buvo galima parduoti tik vieną kartą, ir jei jo negaudavo jis, tai darydavo kas nors kitas. Taip jis matė pasaulį“, – savo mintimis dalijosi A.Merkel.
Jos vertinimu, D.Trumpas atrodė susižavėjęs Kremliaus vadovu V.Putinu ir kitais autoritariniais lyderiais.
Knygoje, parašytoje prieš D.Trumpo perrinkimą, A.Merkel išreiškė „nuoširdžią viltį“, kad JAV viceprezidentė Kamala Harris nugalės savo varžovą.
Kodėl Ukraina neįstojo į NATO?
„Supratau Vidurio ir Rytų Europos šalių norą kuo greičiau tapti NATO narėmis“, – rašė ji apie lemtingą NATO viršūnių susitikimą Bukarešte 2008 m., kai buvo svarstomas planas, kaip Ukrainai ir Sakartvelui gauti kandidačių statusą.
Buvusi kanclerė pridūrė, kad „naujos narės priėmimas turėtų suteikti daugiau saugumo ne tik jai, bet ir NATO“.
Pasak A.Merkel, ji įžvelgė pavojų, susijusį su Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimu Ukrainos Krymo pusiasalyje. Jos teigimu, tokio derinio su Rusijos karinėmis struktūromis nebuvo nė su viena iš kandidačių į NATO nares. Buvusi kanclerė taip pat tvirtino, kad tuo metu tik mažuma ukrainiečių palaikė šalies narystę Aljanse.
„Man atrodė iliuzija manyti, kad kandidatės statusas būtų apsaugojęs Ukrainą ir Sakartvelą nuo Vladimiro Putino agresijos, kad šis statusas būtų turėjęs tokį atgrasomąjį poveikį, jog Vladimiras Putinas būtų pasyviai priėmęs įvykius. Ar tada buvo galima įsivaizduoti, kad kritiniu atveju NATO valstybės narės būtų reagavusios karine jėga – technika ir kariais – ir įsikišusios? Ar buvo galima įsivaizduoti, kad būdama kanclere būčiau paprašiusi Vokietijos Bundestago suteikti tokį mandatą mūsų Bundesverui ir sulaukusi daugumos paramos?“ – knygoje dėstė A.Merkel.
Galiausiai buvo pasiektas kompromisas, teigė ji: „Tai, kad Sakartvelas ir Ukraina negavo įsipareigojimų dėl kandidačių statuso, tapo „ne“ jų viltims. Tai, kad NATO joms taip pat pasiūlė bendrą narystės pažadą, Vladimirui Putinui buvo „taip“ abiejų šalių narystei NATO ir karo paskelbimas“.
A.Merkel pirmą kartą į Bundestagą buvo išrinkta 1990 m., o 2000-2018 m. vadovavo Krikščionių demokratų sąjungos partijai. Vokietijos kanclerės pareigas ji ėjo 16 metų iki 2021 m. rinkimų, kai nusprendė nebekandidatuoti.
Savo kadencijos metu A.Merkel buvo laikoma viena įtakingiausių politinių figūrų Europoje ir pasaulyje.
Tačiau po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas, jos nuolaidžiavimo Rusijai politika, priklausomybė nuo rusiškų dujų ir nenoras pripažinti savo klaidų sulaukė aštrios kritikos.
