Daugiau kaip 95 referendume dalyvavusių rinkėjų pritarė tam, kad Majotas taptų 101-uoju Prancūzijos departamentu, paskelbė Prancūzijos vyriausybė. Šiuo metu Majotas yra užjūrio teritorija, turinti ribotą savivaldą.
Referendumo rezultatai reiškia, kad 2011 metais Majotas, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai, užbaigs 1974-aisiais pradėtą integraciją į Prancūziją. 1974 metais Majotas liko prancūziškas, o trys kitos jo salyno salos pasirinko nepriklausomybę ir tapo Komorais.
Ir Afrikos Sąjunga, ir Komorų vyriausybė, kuri laiko Majotą Prancūzijos „okupuota“ teritorija, pasmerkė šį referendumą.
Sekmadienį keli šimtai žmonių žygiavo prie Prancūzijos ambasados Komorų sostinėje Moronyje ir giedodami savo nacionalinį himną sudegino ten Prancūzijos vėliavą, sakė vienas diplomatas.
Maždaug trečdalis Majoto gyventojų, kurių iš viso yra 200 tūkst., nelegaliai atvyko iš Komorų.
Komoruose po nepriklausomybės paskelbimo buvo įvykdyta daug perversmų; ši šalis yra daug neturtingesnė už Majotą, kuris liko stabilus ir kurio santykinė gerovė labai vilioja nelegalius imigrantus. Jie nepaisydami pavojų plaukia į Majotą valtimis iš Komorų.
Maždaug trečdalis Majoto gyventojų, kurių iš viso yra 200 tūkst., nelegaliai atvyko iš Komorų.
„Mūsų vyresnieji kovojo, kad galėtume likti Prancūzijos dalis. Mums tenka pabaigti šį darbą“, – sakė 39 metų Youssoufou Majouai, sporto salės prižiūrėtojas, kuris balsavo vienoje sostinės Mamudzu mokykloje.
„To norėjome jau seniai – kad būtume kaip pagrindinė Prancūzijos teritorijos dalis, su geromis mokyklomis ir gerais atlyginimais“, – sakė 58 metų Inoussa Abdallah, atiduodamas savo balsą sostinės Mamudzu rotušėje.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šį referendumą pavadino „istorine akimirka Majotui“.
Referendumas įvyko po neramumų trijuose iš keturių Prancūzijos užjūrio departamentų. Didžiausios riaušės vyko Karibų saloje Gvadelupoje, kur buvo surengtas ilgas visuotinis streikas, kurio metu reikalauta algų pakėlimo ir kuris baigėsi šį mėnesį.
Visos politinės partijos šioje saloje, kuri yra tarp Šiaurės Madagaskaro ir Šiaurės Mozambiko ir kurioje prancūziškai kalba mažiau nei pusė gyventojų, ragino balsuoti „taip“.
Priešingą nuomonę reiškė tik kai kurie musulmonų dvasininkai, kurie baiminasi, kad jų įtaka sumažės, jei saloje, kur dauguma žmonių kalba vienu suahelių dialektu, bus įvesta prancūziška tvarka.
Kai Majotas taps visateise Prancūzijos dalimi, vyrams nebebus leidžiama turėti daugiau nei vieną žmoną, islamo teismai neteks beveik visų savo įgaliojimų, bus įvesta lyčių lygybė.
Majotas laikomas strategiškai svarbia sala, nes Iranas siekia didinti savo įtaką islamiškose salose prie rytinių Afrikos krantų. Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas praėjusį mėnesį lankėsi Komoruose su trumpu vizitu, kurio tikslas buvo didinti bendradarbiavimą.
Komorų Federacinės Islamo Respublikos prezidentas Ahmedas Abdallah Sambi Irane mokėsi religinėje mokykloje.
Keturi Prancūzijos užjūrio departamentai yra buvusios imperijos, kuri kažkada driekėsi per visą pasaulį, likučiai. Gvadelupa ir Martinika Karibuose, Prancūzijos Gviana prie šiaurinių Pietų Amerikos krantų ir Reunjonas Indijos vandenyne yra integralios Prancūzijos ir, tuo pačiu, Europos Sąjungos dalys.
Visuose šiuose keturiuose departamentuose gyvena beveik 2 mln. gyventojų.
Ramiajame vandenyne esančios teritorijos, tokios kaip Naujoji Kaledonija ir Prancūzijos Polinezija užjūrio teritorijomis su ribota savivalda ar autonomija.
