Šioje stovykloje kaltinamasis dirbo nuo 1944 metų rugpjūčio iki 1945 metų balandžio mėnesio.
Nepaisant senyvo amžiaus, kaltinamasis bus teisiamas Hamburgo nepilnamečių teisme, nes darbą Štuthofe jis pradėjo būdamas 17 metų.
Prokurorai jį kaltina buvus „sraigteliu (nacių) žudymo mašinoje“ ir prisidėjus prie žmonių žudymo.
Remiantis „Die Welt“, pernai B.Dey apklausė Hamburgo prokurorai. Apklausiamas jis neneigė dirbęs šioje nacių koncentracijos stovyklų tinklui priklausiusioje stovykloje.
Kepėjo išsilavinimą turintis vyras tvirtino, kad niekada nebuvo nacis, o už stovyklų priežiūrą atsakingo SS „Kaukolės“ bataliono (Totenkopfsturmbahn) pajėgose atsidūrė dėl nesveikos širdies.
Remiantis straipsniu, B.Dey patvirtino, kad budėdavo apsaugos bokšteliuose ir žinojo apie stovykloje buvusias dujų kameras, kur buvo žudomi nacių belaisviai.
Jis taip pat pripažino matydavęs „kenčiančias išsekusias žmogystas“, bet tvirtino esąs nekaltas.
„Kokia iš to būtų nauda? Jie būtų suradę ką nors kitą“, – pareiškė jis atsakydamas į klausimą, kodėl nenorėjo būti perkeltas į kovų frontą.
Ko gero, tai ši byla yra viena paskutiniųjų, susijusių su nacių karo nusikaltimais.
Anksčiau šį mėnesį Vokietijos teismas nutraukė bylą, iškeltą sunkiai sergančiam taip pat Štuthofe dirbusiam 95 metų stovyklos sargybiniui, hospitalizuotam dėl sunkių širdies ir inkstų ligų. Teisėjas jį pripažino visam laikui nepajėgiu dalyvauti teismo procese.
Vokietijoje pastaruoju metu skubama nuteisti dar gyvus SS pajėgose tarnavusius asmenis, kadangi 2011-aisiais atsirado teisinis pagrindas buvusius nacius persekioti baudžiamąja tvarka. Toks precedentas buvo nustatytas išnagrinėjus buvusio sargybinio Johno Demjanjuko bylą.
J.Demjanjukas buvo nuteistas už tai, kad buvo sraigtelis nacių žudymo mašinoje Sobiboro koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje, bet ne už tai, kad asmeniškai prisidėjo prie žudynių ir kitų žvėriškumų.
Iš pradžių Štuthofo stovykloje naciai laikė lenkų belaisvius, tačiau vėliau į ją taip ėmė vežti žydus ir kitų tautybių atstovus.
Štuthofo stovykloje kalėjo apie 110 tūkst. įvairių tautybių žmonių, tarp jų ir lietuvių, įskaitant rašytoją Balį Sruogą, įamžinusį savo prisiminimus knygoje „Dievų miškas“.
Apie 65 tūkst. žmonių buvo nužudyti dujų kamerose, mirė nuo įvairių ligų, bado, sunkaus darbo arba per stovyklos evakuaciją. Maždaug 28 tūkst. Štuthofo kalinių buvo žydai.
