Berlyno policija bando išsiaiškinti, kas iš tiesų yra Vadimas Sokolovas, kuris rugpjūčio 23 d. Berlyno centre šaltakraujiškai nušovė Sakartvelo pilietybę turėjusį buvusį čečėnų vadą Zelimchaną Changošvilį.
Z.Changošvilis buvo nušautas vidury dienos Berlyno centre, parke. Rusija buvo paskelbusi jo paiešką ir apkaltinusi terorizmu. Į Z.Changošvilį anksčiau jau buvo kelis kartus kėsintasi, Vokietijoje jis prašė prieglobsčio.
Įtariamas žudikas buvo sulaikytas tą pačią dieną, kai buvo įvykdyta žmogžudystė. Sulaikymo metu jis turėjo 3 tūkst. eurų grynaisiais, dviejų viešbučio kambarių įėjimo korteles ir neseniai Rusijos piliečiui Vadimui Andrejevičiui Sokolovui išduotą biometrinį pasą. Tyrėjai mano, kad šis pasas arba asmuo, kuriam jis išduotas, yra netikras.
„The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais Europoje ir JAV, rašo, kad praėjus kelioms dienoms po nusikaltimo tyrėjai gavo anoniminį elektroninį laišką, parašytą bloga anglų kalba. Viena iš neįvardijamų žvalgybos tarnybų mano, kad laiškai išdėstyti faktai gali būti tikri.
Versija: V.Sokolovu prisistatė „samdomas žudikas“?
Laiško autorius prognozavo, kad įtariamasis nužudymu atsisakys duoti parodymus, ir nurodė, kas jis iš tiesų gali būti. Pranešėjo teigimu, V.Sokolovas iš tiesų gali būti Rusijos pilietis Vladimiras Aleksejevičius Stepanovas, kuris iki atsiradimo Berlyne kalėjo Rusijoje, 11-oje pataisos kolonijoje, kur atlieka bausmes buvę teisėsaugos pareigūnai.
Laiško autorius rašė, kad 2005 m. Maskvoje V.Stepanovas buvo nuteistas 24 metams kalėjimo, o anksčiau laiko buvo paleistas tam, kad įvykdytų nusikaltimą Berlyne. Pranešėjas teigia, kad V.Stepanovas yra žinomas kaip „samdomas žudikas“.
„Deutsche Welle“ išanalizavo žiniasklaidos pranešimus ir nustatė, kad milicijos majoras Vladimiras Stepanovas buvo minimas dviejose žmogžudysčių bylose: gynybos pramonės įmonės „Almaz-Antei“ generalinio direktoriaus pareigas ėjusio Igorio Klimovo, nušauto 2003 m. Maskvoje, ir Sankt Peterburgo kompanijos „Prommašinstrument“ vadovės Jelenos Neščeret, papjautos savo namų laiptinėje 2003 m.
Tyrėjų duomenimis, Sankt Peterburgo milicijos majoras V.Stepanovas priklausė organizuotam nusikalstamam susivienijimui, kuris įvykdė ne vieną žmogžudystę. Teismas iš jo atėmė majoro laipsnį ir už minėtus nusikaltimus skyrė maksimalią laisvės atėmimo bausmę – 24 metus kalėjimo.
„The New York Times“, remdamasis teismo dokumentais, rašo, kad V.Stepanovas dangstė gaujos narius ir suteikdavo jiems logistinę pagalbą. Jis tiesiogiai dalyvavo nužudant J.Neščeret ir panaudojo vardinį ginklą, gautą už nuopelnus per Rusijos ir Čečėnijos karą.
Leidinys kreipėsi į vienos iš Europos šalių policijos darbuotoją, kuris dirba veidų atpažinimo srityje. Jis palygino V.Stepanovo nuotraukas, kaip manoma, darytas teismo proceso metu, su įtariamo Z.Changošvilio žudiko nuotraukomis, ir priėjo išvados, kad yra 90 procentų tikimybė, jog tai tas pats asmuo.
Tačiau „Bellingcat“, „The Insider“, „Dossier Center“ ir „Spiegel“ žurnalistai per bendrą tyrimą tvirtina nustatę, kad V.Sokolovas ir V.Stepanovas nėra tas pats asmuo. Žurnalistai teigia nustatę, jog V.Stepanovas vis dar atlieka bausmę kalėjime.
Vokiečių tyrėjai kol kas nėra įsitikinę, kad įtariamasis yra V.Stepanovas. Jie kreipėsi į Rusijos pareigūnus, prašydami duomenų, ar V.Stepanovas vis dar atlieka bausmę kolonijoje. Rusija į šį prašymą neatsakė.
Vokietijos tyrėjai taip pat neatmeta, kad anoniminio pranešėjo tikslas buvo suklaidinti tyrėjus. Jiems kol kas nepavyko susisiekti su laiško autoriumi.
Atsirado tarsi iš niekur
Pasak šaltinių, viena pagrindinių versijų – buvusio čečėnų karo vado žmogžudystė Berlyne buvo užsakyta. JAV specialiosios tarnybos tvirtina, jog turi liudijimų, jog su šiuo nusikaltimu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos.
Sulaikytas įtariamasis prisistatė 1970 m. Rusijos Irkutsko mieste gimusiu Vadimu Sokolovu. Žiniasklaida pabandė išsiaiškinti, kas jis toks. Anoniminis šaltinis žurnalistams perdavė Šengeno vizos prašymą, kurį užpildė V.Sokolovas. Iš jo paaiškėjo keistų dalykų.
V.Sokolovui pasas buvo išduotas vos prieš 11 dienų nuo tos, kai jis užpildė prašymą gauti vizą. Žiniasklaida išsiaiškino, kad tokio žmogaus, kuris nurodytas pase, nėra nė vienoje Rusijos piliečių duomenų bazėje, kuriomis disponuoja tyrėjai. Nustatyta, kad tarsi iš niekur atsiradęs V.Sokolovas daugkartinę Šengeno vizą gavo Prancūzijos konsulate Maskvoje jau kitą dieną po prašymo įteikimo.
V.Sokolovas nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rust“. Žurnalistai išsiaiškino, kad šios bendrovės kontaktiniai numeriai sutampa su Rusijos gynybos ministerijos valdomos bendrovės numeriais.
„Spiegel“ disponuoja dokumentu, kuris rodo, kad V.Sokolovas Rusijoje individualų mokesčių mokėtojo numerį gavo tik 2019 m. liepą.
Tyrėjus stebina ir tai, kad V.Sokolovas sulaukė labai greitos Rusijos diplomatų pagalbos. „Spiegel Online“ rašo, kad V.Sokolovą netrukus po jo sulaikymo tardymo izoliatoriuje Berlyne aplankė du Rusijos diplomatai. Jie kalbėjosi rusiškai, be liudininkų, pokalbio turinys nežinomas.
Įtartinas maršrutas
Tyrėjai taip mano, kad nusikaltėlio sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis rodo ir ginklas, kuriuo įvykdyta žmogžudystė. Žudikas naudojo pistoletą „Glock“, kuris 1986 m. iš Austrijos buvo parduotas į Estiją, kuri tuomet buvo Sovietų sąjungos dalis. Vėliau pistoleto vamzdis buvo pakeistas.
Manoma, kad ginklą V.Sokolovui jo bendrininkai perdavė kelyje iš Varšuvos į Berlyną. V.Sokolovas iš Maskvos iš pradžių nuskrido į Paryžių, iš ten – į Varšuvą, kur penkioms dienoms išsinuomojo kambarį viešbutyje. Išsinuomojęs kambarį jis nuskrido į Berlyną, kur įtariamas įvykdęs nusikaltimą. Tyrėjai spėja, kad V.Sokolovas planavo iš Berlyno po operacijos sugrįžti į tą patį viešbutį Varšuvoje.
Ar vokiečių reakcija bus tokia pat kaip britų?
Vokietijos valdžia kol kas laikosi santūrios pozicijos, tačiau pranešama, kad šalies kanclerės kabinetas ir Užsienio reikalų ministeriją šį tyrimą stebi su dideliu nerimu. Nes jeigu paaiškės, kad Berlyno centre nusikaltimas buvo įvykdytas Maskvos užsakymu, tai turės rimtų politinių pasekmių.
„Vokiečiams teks reaguoti taip pat griežtai, kaip 2018 m. vasarą reagavo Didžioji Britanija, kai nustatyta, jog Rusijos specialiųjų tarnybų pasiųsti agentai Solsberio mieste bandė nunuodyti į Didžiąją Britaniją pabėgusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą“, – rašo leidinys „Zeit“.