Viena diena anksčiau prokuroras pareikalavo mirties bausmės Dmitrijui Konovalovui ir Vladislavui Kovaliovui – dviem jauniems darbininkams iš Baltarusijos Vitebsko srities centro.
D.Konovalovas ir V.Kovaliovas kaltinami virtinės sprogimų Minske ir Vitebske, tarp jų teroro akto Minsko metropolitene, nusinešusio 15 žmonių gyvybę, įvykdymu.
Stanislavas Abrazejus gina kaltinamąjį talkininkavimu terorizmui Vladislavą Kovaliovą, kurį teismo proceso stebėtojai jau pavadino „aplinkybių auka“. V.Kovaliovas nuo vaikystės draugavo su kaltinamuoju sprogios medžiagos gamyba ir panaudojimu D. Konovalovu, priėmė jį nuomojame bute Minske bombos sprogdinimo metropolitene balandį išvakarėse ir, bylos tyrėjų įsitikinimu, žinojo sprogdintojo planus ir padėjo juos įgyvendinti.
„Valstybės kaltintojas įrodė tik sprogimų faktus ir tai, kad mano ginamojo vardas ir pavardė Vladislavas Kovaliovas“, – pareiškė S.Abrazejus.
„Tiesa yra ta, kad asmenys, esantys šiandien narve, nėra kalti dėl jiems inkriminuojamų veikų“, – įsitikinęs advokatas.
Vaizdo įrašai metropolitene
Gynėjai įrodinėja, kad kaltintojo pateikti stebėjimo kamerų vaizdo įrašai iš Minsko metropoliteno negali būti teisėtas įrodymas, jog kaltinamieji susiję su sprogimu.
D.Kovaliovo advokatas Dmitrijus Lepretorius pabrėžė, kad teismui buvo pateikti ne pavieniai vaizdo įrašai, o vienas bendras filmas, „kopijų kopija“.
„Teismui turi kilti klausimas, kas turi būti įrodymas: paimti vaizdo įrašų failai ar kopija, kažkoks filmas. Tyrimo uždavinys – rinkti ir pridėti prie bylos įrodymus, o ne gaminti šiuos įrodymus, juos montuoti ir kopijuoti. Teismas matė vaizdo įrašų kopijų kopiją, o tai negali būti daiktinis įrodymas“, – sakė D.Lepretorius.
Anksčiau teisme buvo paskelbta, kad vaizdo įrašų poėmio protokolas datuotas balandžio 19 diena ir įformintas pažeidžiant nustatytas normas, tuo tarpu „kadrai iš metropoliteno“ balandžio 14 dieną, trečiąją dieną po sprogimo, jau buvo rodomi spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas.
Teismo posėdyje gynėjas Stanislavas Abrazejus prašė peržiūrėti pateiktos vaizdo medžiagos kiekvieną kadrą, pareikšdamas, jog juose yra montavimo požymių ir svarbių teisminiam tyrimui detalių. Bet pirmininkaujantis teisme Aleksandras Fiodorcovas atmetė prašymą.
Kalbėdamas per teismo ginčus antradienį S.Abrazejus pagal minutes ir sekundes nagrinėjo vaizdo medžiagą ir nuotraukas, pažymėdamas, kad žmogui juodais drabužiais – numanomam teroristui, kuris neva veikė vienas, padeda keli asmenys.
Ekspertizių mįslės
Ant operatyviai, kiek daugiau nei po paros po sprogimų sulaikytų D.Konovalovo ir V.Kovaliovo kūno ir daiktų nebuvo rasta sprogiosios medžiagos pėdsakų, nors, parengtinio tyrimo duomenimis, vaikinai iki sprogimo patikrino juodo krepšio turinį, o po įvykdyto sprogdinimo metropolitene D.Konovalovas sugrįžo į nuomojamą butą ir su draugais girtavo iki arešto.
Ekspertai nerado degėsių ir suodžių dalelių ant neva stebėjusio sprogdinimo efektą D.Konovalovo odos, ausų ir nosies ertmėse, priminė advokatas. Tai fiziškai neįmanoma, pabrėžė Dmitrijus Lepretorius.
Nevienodos ekspertų išvados dėl pagamintų ir panaudotų įvairiais metais Minske ir Vitebske sprogdinimo įtaisų „autorystės“. Teisme ekspertai pranešė, kad daugiausia tyrė ne daiktinius įrodymus, o kaltintojo pateiktas sprogdinimo įtaisų schemas ir aprašymus.
Nesprogęs 2008 metais sulčių paketas, pagal ekspertų išvadą, rodė pavojingo jo turinio kūrėjo „profesionalumą ir pedantiškumą“, bet per tyrimo eksperimentą areštuotasis Dmitrijus Konovalovas darė klaidas, darydamas ir supakuodamas „bombą“. Eksperimento vaizdo įraše, anksčiau parodytas teismo salėje, matyti, kad jis jaučiasi netvirtai ir „pamiršta“.
A.Breivikas paliko daug puslapių laišką, kuriame išsamiai paaiškino savo poelgio priežastis, o D.Konovalovas iki šiol nieko nepapasakojo apie jam inkriminuojamų poelgių motyvus, pažymėjo advokatas.
Tyrėjo pasitelkti į pagalbą Rusijos federalinės saugumo tarnybos ekspertai priėjo išvadą, kad maketas, kurį padarė D.Konovalovas per tyrimo eksperimentą, neatitinka įtaiso, susprogdinto metropolitene balandžio 11 dieną.
Bet bombos, susprogdintos metropolitene, sudėtyje rasta armatūros ir strypų gabalų, kurie yra tokios pat kilmės „geležėlės“, kaip rastos per kratą namo, kur gyveno ir, pagal tyrimo versiją, surinkinėjo sprogius daiktus Dmitrijus Konovalovas, rūsyje.
„Iš tikrųjų, šioje baudžiamojoje byloje ne viskas taip aišku“, – pažymėjo kalbėdamas per teismo ginčus advokatas D.Lepretorius.
Ne Breivikas
Advokatas pareiškė teisme, jog tai, kas buvo padaryta Minsko metropolitene panašu į susidorojimą, kurį įvykdė teroristas Andersas Breivikas Norvegijoje. Tačiau A.Breivikas paliko daug puslapių laišką, kuriame išsamiai paaiškino savo poelgio priežastis, o D.Konovalovas iki šiol nieko nepapasakojo apie jam inkriminuojamų poelgių motyvus, pažymėjo advokatas.
„Apie motyvus nieko nežinoma, ir nebus sužinota niekada“, – pažymėjo D.Lepretorius.
D.Konovalovas, kuriam gresia mirties bausmė, nieko nekalbėjo ir tada, kai teisme jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė. Iš pradžių kažką neaiškaus sumurmėjo, o po teisėjo klausimo pasakė: „Aš sakau: nereikia“.
Kaltinamo bendrininkavimu Vladislavo Kovaliovo advokatas prašė teismą išteisinti ginamąjį pagal visus epizodus iki 2008 metų ir pagal kaltinimą sąsajomis su teroro aktu metropolitene, pareikšdamas, kad D.Kovaliovo kaltė neįrodyta.
Viešos abejonės
Teismo salėje, kaip ir pirmadienį dalyvavimo teise pasinaudojo vienas nukentėjusiųjų per sprogimą Minsko metropolitene.
„Aš nenoriu būti niekieno nepaskelbto karo kareivis. Aš buvau šventėje liepos 3 dieną (Nepriklausomybės dieną 2008 metais, kai nugriaudėjo vienas teismo tiriamų sprogimų), aš buvau metropolitene balandžio 11 dieną. Trečiąjį kartą išbandyti savo angelą sargą nenoriu. Visiško įsitikinimo, kad teisiamųjų suole tie, kurie įvykdė šiuos baisusmus, aš neturiu“, – pareiškė nukentėjusysis Andrejus Tyškevičius.
Į pirmąjį posėdį aš ėjau tvirtai įsitikinęs, kad teisiamųjų suole būtent tie, kas tai padarė, dabar aš šio įsitikinimo neturiu, sakė A.Tyškevičius
„Į pirmąjį posėdį aš ėjau tvirtai įsitikinęs, kad teisiamųjų suole būtent tie, kas tai padarė, dabar aš šio įsitikinimo neturiu“, – sakė A.Tyškevičius, jo žodžius palydėjo posėdžių salėje esančiųjų plojimai.
Tai antrasis viešas abejojimas, kad teisminis tyrimas, kaip buvo pareikštas per ginčus, buvo išsamus. Pirmadienį nukentėjusioji Žečko pareiškė po prokuroro kalbos: „Prezidentas sakė: „Parodykite žmonėms tuos išsigimėlius, parodykite jų veidus visuomenei“. Aš matau veidus, bet aš nesu įsitikinusi, kad jie kalti. Aš nesuprantu, kas yra už to (...) Gali būti, iš tikrųjų buvo kas nors, ir tas kas nors yra mokytojas, o šie – pagalbiniai darbininkai, nepadarė šimtosios dalies žalos to, kuris yra aukščiau ir labiau žinomas“.
Protestą prieš ketinimą paskirti mirties bausmę D.Konovalovui ir V.Kovaliovui antradienį pareiškė krikščionių demokratų partijos steigimo organizacinis komitetas.
„Šiandien visuomenė netiki teismų teisingumu, todėl jeigu valdžia nužudys vadinamuosius teroristus, kurių kaltė tebėra abejotina, tai bus suprasta, kad valdžia slepia nusikaltimo pėdsakus“, – sakoma išplatintame pareiškime.
Paskelbti nuosprendį paskirta lapkričio 30 dieną.
