Šalies vyriausiasis prokuroras Youssoufas Tomas vėlai šeštadienį informavo, jog kaliniai ketvirtadienį buvo rasti negyvi savo kamerose sostinėje Ndžamenoje esančiame kalėjime.
Anot jo, keturiems mirusiems kaliniams atlikus skrodimą, buvo aptikta nuodingos medžiagos, sukėlusios širdies priepuolius ar stiprų dusinimą, pėdsakų.
Pareigūnai nurodė, kad šie 44 asmenys priklausė 58 įtariamųjų grupei, sučiuptai per didelę kariuomenės operaciją Čado ežero regione, anksčiau šį mėnesį pradėtą prezidento Idrisso Deby (Idriso Debi) nurodymu.
Visi jie laukė teismo, naujienų agentūrai AFP sakė teisingumo ministras Djimetas Arabi.
„Kas nutiko per tą laiką? Visi mes tebesame priblokšti“, – pareiškė Dj. Arabi ir pridūrė, kad incidentas tiriamas.
Prieš Y. Tomui paskelbiant savo pareiškimą vienas šaltinis saugumo tarnybose, pageidavęs neviešinti jo vardo, naujienų agentūrai AFP sakė, jog kaliniai buvo laikomi „vienoje kameroje, ir dvi dienas jiems nieko nebuvo duodama valgyti ar gerti“.
Tačiau teisingumo ministras tvirtino, kad „jokio netinkamo elgesio nebuvo, ir kaliniai ankstesnę dieną jautėsi gerai“.
Sekmadienį opozicija ir pilietinės visuomenės organizacijos pareikalavo, kad vyriausybė pateikti atsakymų.
„Tai rimtas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, – sakė Pilietinio judėjimo už laisvių išsaugojimą įkūrėjas Jeanas Bosco Manga. – Kai priešas sutramdytas, nuginkluotas, jam turi būti garantuojamos visos humanitarinės apsaugos priemonės.“
Tuo metu įtakingas opozicijos veikėjas Mahamatas Alabo pažymėjo: „Čado vyriausybė yra atsakinga už tai, kas jiems [suimtiesiems] nutiko kalėjime.“
„Priežastys būtinai turi būti nustatytos“, – sakė jis ir paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.
Pasak vyriausybės, 14 gyvų išlikusių kalinių bus apklausti, siekiant išsiaiškinti incidento aplinkybes.
Londono universiteto ekspertas „Boko Haram“ klausimais Bulama Bukarti AFP pareiškė, kad kaliniai galėjo ryžtis nusinuodyti, kad išvengtų žeminančio teismo ar būtinybės atskleisti strategiškai svarbią informaciją.
Tačiau jis pabrėžė, kad anksčiau nepasitaikydavo jokių panašių kolektyvinės savižudybės incidentų.
Tačiau B.Bukarti spėliojo, kad jie taip pat galėjo pasekti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ lyderio Abu Bakro al Baghdadi pavyzdžiu. Pastarasis pernai spalį susisprogdino, kai JAV specialiųjų pajėgų buvo užspeistas požeminiame tunelyje savo slėptuvėje.
Kerštas?
B.Bukarti neatmetė ir galimybės, kad Čado saugumo pajėgos nunuodijo kalinius – galbūt siekdamos atkeršyti už 98 kariškių žūtį per kovo 23 dieną surengtą ataką prieš bazę Čado ežero pelkynuose esančioje Bohomoje.
Ši precedento pagal aukų skaičių neturėjusi ataka prieš Čado kariuomenę išprovokavo didžiulę atsakomąją operaciją prieš „Boko Haram“.
B.Bukarti teigimu, humanitarinės pagalbos grupės pranešė, jog regione dislokuoti kariai „tūkstančiais“ žudo įtariamus džihadistus be tinkamo teismo proceso.
„Trečias galimas scenarijus – kad Čadas iš tikrųjų net nebuvo paėmęs į nelaisvę tų „Boko Haram“ kovotojų. Gali būti, kad Čadas išpūtė suimtų kovotojų skaičių. Daugelis mano, kad lygiai tas pats pasakytina ir apie 1 000 [kovotojų], kurie esą buvo nukauti“, – pažymėjo B.Bukarti.
„Tokiu atveju vienintelis būdas išgelbėti reputaciją būtų išgalvoti tokią istoriją“, – pridūrė ekspertas.
