E.Rumeris: „Kalbama apie karinės technikos, bet ne pajėgų atitraukimą“
Buvęs JAV nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūnas, dirbęs Rusijoje ir Eurazijoje, Eugene'as Rumeris teigė, kad tokios situacijos, kokią dabar matome Ukrainoje kontekste – bet koks susitarimas yra geras susitarimas.
„Hollande'as ir Merkel tikrai nenorėjo praleisti naktį Minske su Putinu, tad akivaizdu, kad derybos buvo aršios. Paguosti gali viltis, kad per 60 valandų laikotarpį pagaliau sulauksime paliaubų. Galbūt tai padės Ukrainai bent iš dalies atstatyti tvarką ir bus galima tęsti tolesnius valstybės reformavimo procesus“, – kalbėjo E.Rumeris.
Tiesa, ekspertas pabrėžė, kad sutartyje yra daug neaiškiai apibrėžtų detalių.
„Demilitarizuota zona, apie kurią kalbama sutartyje, gali tapti privalumu ir Ukrainai, ir sukilėliams. Jie gali interpretuoti tai savaip ir tiesiog palengva perimti šias teritorijas savo naudai. Palikta laisvė savaip argumentuoti šį sutarimą“, – perspėjo E.Rumeris, pabrėždamas, kad sutartyje kalbama apie karinės technikos, bet ne pajėgų atitraukimą.
Politologą nustebino JAV nedalyvavimas derybose. „Taip, Obama skambino Putinui, įvyko trumpas pokalbis, bet jokių konkrečių JAV dalyvavimo ženklų nematyti. Belieka nusilenkti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri rodo politinę valią“, – sakė jis.
J.Dempsey: „Baltijos šalys gali suprasti šį susitarimą kaip Ukrainos pardavimą“
Autoritetingo Strategic Europe tinklaraščio vadovė, knygos „The Merkel Phenomenon“ („Merkel fenomenas“) autorė Judy Dempsey griežčiau įvertino Minsko susitarimų rezultatus. Pasak jos, jokios Europos pergalės šiame susitarime nematyti, o paliaubos yra pasmerktos žlugti.
„Nemanau, kad didesnis ESBO stebėtojų kiekis užtikrins, kad sienos būtų išties stebimos ir nevyktų karinės technikos bei pajėgų judėjimas. Aš netikiu ESBO misijos sėkme“, – griežtai nukirto J.Dempsey.
Nemanau, kad didesnis ESBO stebėtojų kiekis užtikrins, kad sienos būtų išties stebimos ir nevyktų karinės technikos bei pajėgų judėjimas. Aš netikiu ESBO misijos sėkme, – griežtai nukirto J.Dempsey.
„Buvusios paliaubos truko labai trumpą laiką. Aš suprantu Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie tai, kad susitarimas yra silpnas, nes jame neapibrėžta sienų kontrolė. Šios šalys ir Lenkija turi teisę jaustis nusivylusios. Jie supranta tai ne kaip Ukrainos suverenumo užtikrinimą, o kaip jos interesų pardavimą. Kas garantuoja šio susitarimo vykdymą ir Ukrainos suverenumą?“, – klausė ji.
Knygos apie A.Merkel autorė pabrėžė Vokietijos lyderės įtaką derybų procese. „Merkel bandymuose kurti dialogą ir paveikti Rusijos sprendimus lyderiavo jau nuo Krymo aneksijos. Ji pagaliau atrado užsienio politiką ir ėmėsi rizikingo žaidimo. Elgėsi atsargiai, kruopščiai ir sprendimus darė instrumentiškai. Ji matė, kad tiek Hollande'as, tiek Hammondas yra silpni. Merkel teko rizikuoti. Galima sakyti, kad ji viena dabar kovoja, aukodama daugybę savo laiko“, – pagyrų Vokietijos kanclerei negailėjo J.Dempsey.
J.Dempsey neslepia, jog skeptiškai vertina galimybes apginti Ukrainą. „Daug kas kalbėjo apie Ukrainos gynybą, bet iš Merkel pasisakymų aišku, kad teritorijos prasme jokia gynybinė pagalba negalima. Pasak jos, Putinas nesibaimina naujų sankcijų, įsivaizduodamas, kad susitarimas Minske jį apsaugos, tačiau Merkel bus atsargi ir stebės, kaip vyksta progresas rytų Ukrainoje.
E.Rumeris papildė J.Dempsey teigdamas, kad „paliaubų rėmėjai kol kas bus patenkinti rezultatais, o štai pasipiktinę jomis tikrai akylai seks padėtį ir siūlys naujas sankcijas“.
D.Treninas: „Jauni žmonės Rusijoje baiminasi mobilizacijos“
Carnegie Maskvos centro direktorius, buvęs Rusijos karo žvalgybos GRU pulkininkas Dmitrijus Treninas pasakojo, jog Rusijoje Minsko susitarimas vertinamas pakankamai pozityviai: „Viskas, kas užbaigtų karinius veiksmus, kurie Rusijos žiniasklaidoje kasdien sukasi jau aštuonis ar devynis mėnesius, bus laikoma kaip geras ženklas.“
„Jaunos šeimos bijojo globalaus konflikto, didelio masto karo, kuris prišauktų masinę mobilizaciją. Tiesa, daugelis rusų taip pat pastebi, kad susitarimo sąlygos nėra visiškai aiškios. Akivaizdu, kad Donbasas nebus Ukrainos dalis. Sunku patikėti ir tuo, kad sienų kontrolė bus perduota Ukrainai. Paliaubos greičiausiai lems tik dar aiškesnį Ukrainos skilimą“, – prognozavo ekspertas.
Pasak jo, V.Putinas buvo patenkintas šiuo susitarimu. „Putinas visada ieško galimybių ir dabar jis gavo daugiausia, kiek galėjo. Jo remiami kovotojai gali apginti užimtas teritorijas ir ten įsitvirtinti. Doneckas ir Luhanskas bus pakankamai toli nuo buferinės zonos ir jiems nebegrės apšaudymas, tad bus galima laisvai veikti“, – prognozavo D.Treninas.
Putinas visada ieško galimybių ir dabar jis gavo daugiausiai, kiek galėjo, – prognozavo D.Treninas.
„Kijevas neturėtų būti patenkintas susitarimu. Manau, kad P.Porošenka gali sulaukti opozicijos pasipiktinimo, kaltinimų pralaimėjus ir pasidavus, o V.Putinas tuo tuoj pat naudosis. Rusijos lyderis niekada nestrateguoja, kaip mano kai kurie, jis tiesiog naudojasi galimybėmis, kurios iškyla. O dabar galimybių yra apsčiai“, – konstatavo Carnegie Maskvos centro vadovas.
Jo manymu, Rusija kurį laiką laikysis Minsko susitarimo, tačiau bus daroma viskas, kad separatistai išlaikytų sienų kontrolę.
„Bus bandoma įkurti kažką panašaus į Padniestrę ir Kalnų Karabachą, kur, esant reikalui, bus galima pakurstyti ugnį“, – dėstė D.Treninas, pabrėždamas, kad Ukraina tikrai negalės prisiimti įsipareigojimų išlaikyti Donbaso regioną ir galiausiai juo vis tiek turės rūpintis teritorijos besigviešianti Rusija.
