Jauna moteris įsėdo į taksi, turėjusį ją nuvežti į oro uostą. Automobilyje ji nusprendė paskambinti ir papasakoti, kad paliko namus Čečėnijoje – pirmiausia skris į Maskvą pasiimti emigracijos dokumentų, o po to apskritai išvyks iš šalies.
Tačiau taksi vairuotojas slapta klausėsi moters pokalbio. Čečėnei pasakius, kad ji bando pabėgti, jis užrakino automobilio dureles ir parvežė merginą namo – bijojo, kad, padėdamas moteriai pabėgti, sulauks nemalonių pasekmių.
Bandžiusi pabėgti čečėnė – 22 metų amžiaus lesbietė, tikinusi, kad po to, kai atskleidė savo seksualinę orientaciją, giminaičiai ją sumušė ir grasino nužudyti.
Praėjus vos savaitei po kelionės taksi, ji buvo rasta negyva. Šeimos nariai kaltę vertė inkstų nepakankamumui, tačiau pažinojusieji merginą mano, kad čečėnė buvo nunuodyta. Tiesa, viena artima jos draugė RFE/RL patvirtino, kad bandžiusi pabėgti homoseksualė iš tiesų turėjo problemų dėl inkstų.
Šalyje homoseksualumas yra griežtai smerkiamas, o žmogaus teises ginančios grupės kaltina valdžios pareigūnus masiniu gėjų kankinimu ir žudymu.
Šios moters istorija, kurią liepą paviešino Rusijos žmogaus teises ginančios grupės, įrodo, kad griežtoje musulmoniškoje Čečėnijoje lesbietės gyvena dvigubus ir baimės kupinus gyvenimus.
Šalyje homoseksualumas yra griežtai smerkiamas, o žmogaus teises ginančios grupės kaltina valdžios pareigūnus masiniu gėjų kankinimu ir žudymu.
Nepanašu, kad masinės kankinimo kampanijos vykdomos ir prieš lesbietes, gyvenančias Kremliaus remiamo Ramzano Kadyrovo valdomame regione.
Tačiau čia lesbietės ir biseksualios moterys savo asmeninį gyvenimą laiko visiškoje paslaptyje: jei apskritai bendrauja su kitomis moterimis, tam naudoja netikras socialinių tinklų paskyras ir atskiras SIM korteles. O realiame gyvenime bendrauja tik su labai nedideliu skaičiumi patikimų žmonių.
Joms tenka slėptis todėl, kad gyvena visuomenėje, kurioje moters reputacija yra laikoma šeimos garbės ramsčiu. Be to, išsiaiškinę apie netradicinę seksualinę orientaciją, šeimos nariai gali moteris nužudyti dėl garbės – taip neva išsaugodami gerą šeimos vardą.
Bandžiusi pabėgti ir liepą mirusi moteris kruopščiai slėpė savo seksualinę orientaciją, tačiau į giminaičių rankas pakliuvo pokalbių su jos mergina momentinės ekrano kopijos. Tuomet artimieji įsiuto.
Sankt Peterburge įsikūręs Rusijos LGBT tinklas neseniai paskelbė šios merginos istoriją. Pranešime buvo cituojama mirusi čečėnė: ji pasakojo, kad prieš mirtį brolis įdavė į rankas ginklą ir maldavo jos nusižudyti siekiant apginti šeimos garbę. Artimieji būtų pasakę, kad tai – nelaimingas atsitikimas, o ne savižudybė.
„Jei nori, nužudyk mane pats, – moteris atsakė broliui. – Aš neketinu nusižudyti.“
„Šalyje gėjų nėra“
Kai balandį laikraštis „Novaja Gazeta“ paskelbė, kad Čečėnijos gėjai masiškai suimami, kankinami ir kartais net nužudomi, pasaulis pasmerkė regiono pareigūnus.
Tiek Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį klausimą tiesiogiai uždavė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
O Kanados vyriausybė slapta bendradarbiavo su žmogaus teisių aktyvistais ir padėjo iš Čečėnijos pabėgti daugiau nei 20 LGBT bendruomenės narių.
Žmogaus teises ginanti organizacija „Humans Rights Watch“ (HRW) tikina, kad Čečėnijos policija daugumą įkalintų gėjų grąžino jų šeimoms ir netiesiogiai pasiūlė juos nužudyti bei tokiu būdu apginti šeimos garbę.
Žmogaus teises ginanti organizacija „Humans Rights Watch“ (HRW) tikina, kad Čečėnijos policija daugumą įkalintų gėjų grąžino jų šeimoms ir netiesiogiai pasiūlė juos nužudyti, kad apgintų šeimos garbę.
R.Kadyrovas, kurį žmogaus teisių gynėjai kaltina saugumo pajėgumų panaudojimu tam, kad susidorotų su disidentais, kaltinimus homoseksualų persekiojimu pavadino „melais“. Jis JAV televizijos kanalui „HBO“ sakė: „Mes čia neturime tokių žmonių. Pas mus nėra jokių gėjų.“
Nors valdžios pareigūnų organizuojamos kankinimo kampanijos nėra nukreiptos į Čečėnijos lesbietes, homoseksualios, biseksualios ir translytės (LBT) moterys išsigando, kad gali ateiti ir jų eilė.
„Prieš pasigirstant istorijai apie gėjus vyrus mes bendraudavome socialiniuose tinkluose, tačiau dabar stengiamės neatkreipti į save dėmesio“, – RFE/RL sakė tapatybės nenorėjusi atskleisti lesbietė.
Anot pašnekovės, anksčiau LGBT bendruomenės nariai rinkdavosi slaptuose vakarėliuose, vykstančiuose išnuomotuose butuose, per patikimus asmenis būdavo gaunama alkoholio. Vakarėlių lankytojai stengdavosi kelti kiek įmanoma mažiau triukšmo, kad nesukeltų įtarimo kaimynams. Tačiau prieš gėjus nukreipta kampanija paskatino užbaigti tokius vakarėlius.
Liepos ataskaitoje Rusijos LGBT tinklas pavadino LBT moteris „labiausiai pažeidžiama grupe“, kuri privalo laikytis „griežtų tradicijų“.
„Moterys daug dažniau nei vyrai žudomos siekiant apginti garbę. Jos teisiamos remiantis vien įtarimais, net jei trūksta faktų.“
„Moterys daug dažniau nei vyrai žudomos siekiant apginti garbę. Jos teisiamos remiantis vien įtarimais, net jei trūksta faktų“, – rašoma ataskaitoje.
„Artimieji bijo ne tik fakto, kad jų dukros gali būti lesbietės. Jie bijo siaubingos gėdos. Viešoji nuomonė Čečėnijoje yra pagrindinis teismas“, – teigia Irina Kosterina, lyčių koordinatorė Vokietijos Heinricho Böllo fonde.
„Jei paaiškėja, kad tavo dukra yra lesbietė, tai reiškia, kad niekas neves kitų tavo dukrų, niekas neleis tavo sūnums vesti savo dukrų... Kaukaze reputacija yra kolektyvinė, jaunų moterų reputacija savaime persiduoda dar maždaug 60 žmonių“, – pridūrė I.Kosterina.
„Novaja Gazeta“ rašo, kad kiek anksčiau šį mėnesį į Norvegiją bandžiusi pabėgti čečėnė buvo sulaikyta Baltarusijoje ir perduota tėvui. Ji sulaukė grasinimų po to, kai socialiniame tinkle buvo pasidalyta jos nuotrauka ir negailima kritikos Čečėnijos moterims ir mergaitėms už tai, kad šios nedėvi tradicinių islamo rūbų.
Čečėnijos lesbietė RFE/RL teigė, kad regiono moterys, tiek tradicinės, tiek homoseksualios orientacijos, patiria didžiulį spaudimą likti arti namų ir gyventi kontroliuojamoms giminaičių vyrų. O vyrai turi daugiau laisvės siekti išsilavinimo ir dirbti Rusijos regionuose, jie turi daugiau asmeninių laisvių apskritai.
Lesbietė iš Čečėnijos: „Čia nebūsiu laiminga. Priklausysiu nuo visų giminaičių, nuo visų vyrų, kurie mane pažįsta, pažinojo ar pažinos.“
Pašnekovė teigė besiruošianti tėvams pasakyti, kad nori išvykti iš Čečėnijos, tačiau ketina nuslėpti faktą, jog ji siekia persikelti į kitą šalį.
„Čia nebūsiu laiminga. Priklausysiu nuo visų giminaičių, nuo visų vyrų, kurie mane pažįsta, pažinojo ar pažinos“, – RFE/RL guodėsi homoseksuali mergina.
Tiesa, ji pridūrė kol kas nežinanti, kaip įgyvendinti savo planą. „Išvykti iš šalies yra taip pat neįtikėtina, kaip ir aptikti vienaragį“, – pridūrė ji.
Rusijos LGBT tinklas citavo lesbietę iš Čečėnijos, sakiusią, kad susituokė bandydama išsaugoti šeimos reputaciją, tačiau galiausiai sugebėjo pasprukti iš šalies.
„Mano mama manęs vengė, galiausiai mano visa šeima suprato, kad tai buvo fiktyvi santuoka, – pasakojo anonime norėjusi likti moteris. – Tuomet sulaukiau daugybės grasinimų iš giminės vyrų. Jie vis dar ieško manęs, kad nubaustų už melą ir tai, kaip tvarkausi su savo gyvenimu.“
Spaudimas tekėti
Anot I.Kosterinos, daug jaunų moterų Čečėnijoje, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, bando išvengti santuokos ankstyvame amžiuje, kad „netaptų tarnaitėmis visam likusiam gyvenimui“.
Tuo bando dengtis Čečėnijos lesbietės, sakančios tėvams, kad prieš pradėdamos šeimą siekia finansinio saugumo, išsilavinimo ar darbo.
„Mano tėvai jau seniai norėjo mane ištekinti, ieškojo jaunikių, bandė būti piršliais, kasdien klausinėjo, ar turiu vaikiną“, – sakė kita tapatybės nenorėjusi atskleisti Čečėnijos lesbietė. – Man ištekėti už vyro, manančio, kad turi teisę tave liesti, prilygsta kasdien būti prievartaujamai. Daugybė merginų verčiau mirtų.“
Lesbietė iš Čečėnijos: „Man ištekėti už vyro, manančio, kad turi teisę tave liesti, prilygsta kasdien būti prievartaujamai. Daugybė merginų verčiau mirtų.“
I.Kosterina teigia žinanti mažiausiai du atvejus, kai LBT moterys Šiaurės Kaukaze iš pagarbos savo šeimai buvo priverstos ištekėti už gerokai vyresnių ar žemesnio socialinio statuso vyrų. Anot I.Kosterinos, tokioje situacijoje „vyras gali užsimerkti prieš kai kuriuos dalykus, nes santuoka suteikia jam statusą ir, kai kuriais atvejais, finansinę naudą“.
„LBT moterys Čečėnijoje yra maždaug toje pačioje kategorijoje kaip ir moterys, kurios prieš vestuves prarado nekaltybę“, – pridūrė I.Kosterina.
„Tėvai paprastai stengiasi nuslėpti (dukrų seksualinę orientaciją) ir ištekinti jas kiek įmanoma greičiau, kad tuomet už jų elgesį atsakingu taptų vyras“, – teigia I.Kosterina iš Vokietijos Heinricho Böllo fondo.
Maskvoje gyvenantis čečėnas gėjus RFE/RL sakė, kad jo 19 metų amžiaus draugė lesbietė priėmė pasiūlymą tekėti ir su tuo vyru pragyveno dvejus metus, visą laiką vengdama seksualinių santykių. Galiausiai ji sugrįžo pas tėvus, „ją ilgą laiką nuo depresijos ir panikos priepuolių gydė psichiatras“.
Be to, Čečėnijoje lesbietėms labai sunku rasti privačią erdvę, kurioje jos galėtų užsiimti seksualiniais santykiais. Vyrai tokiems susitikimams gali išsinuomoti butą, tačiau bet kokios orientacijos moterys negali to padaryti.
Be to, Čečėnijoje lesbietėms labai sunku rasti privačią erdvę, kurioje jos galėtų užsiimti seksualiniais santykiais. Vyrai tokiems susitikimams gali išsinuomoti butą, tačiau bet kokios orientacijos moterys negali to padaryti.
Anot I.Kosterinos, atviri santykiai tarp moterų Čečėnijoje – beveik negirdėtas dalykas. Ji žino tik vieną atvejį, kai dvi moterys įkalbėjo tėvus, kad šie leistų joms drauge išsinuomoti butą. Homoseksualios moterys tikino tėvus, kad tai padės sutaupyti, tačiau neatskleidė, jog palaiko santykius.
„Tėvai nėra labai patenkinti, kad jos negyvena namuose, tačiau kažkokiu būdu sutiko leisti tai padaryti“, – tikino I.Kosterina.
LBT moterų klausimas Čečėnijoje yra tabu, todėl tyrėjai, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai žino vos keletą tokių santykių atvejų.
„Dirbu Kaukaze jau šešerius metus, daug žmonių žino, kad dirbu su LGBT teisėmis, – RFL/RL sakė I.Kosterina. – Visą tą laiką, kol nepaaiškėjo situacija su gėjais, beveik niekas neprašė mano pagalbos.“
Už pabėgimą – psichiatrinė ligoninė
22 metų amžiaus čečėnė, kuri, draugų manymu, buvo nunuodyta ir nužudyta siekiant apginti šeimos garbę, ir anksčiau keletą kartų bandė pabėgti iš Čečėnijos. Anot Rusijos LGBT tinklo, po vieno iš bandymų ji trims mėnesiams buvo per prievartą paguldyta į psichiatrinę ligoninę.
Liepą ji įtikino tėvus, kad šie leistų merginai keliauti į Maskvą. Čia ji susisiekė su žmogaus teisių aktyvistais ir įsikūrė prieglaudoje, skirtoje LGBT žmonėms, bėgantiems nuo persekiojimo Šiaurės Kaukaze. Organizacijos teigimu, aplinkybės privertė sugrįžti ją į Čečėniją. Mergina manė, kad į gimtinę grįžta trumpam, tačiau šeima ją užrakino kambaryje ir akylai stebėjo.
Rusijos LGBT tinklas abejoja oficialia jos mirties priežastimi – t.y. „gripo komplikacijų sukeltu inkstų nepakankamumu“.
Mirusiosios draugė: „Tuo metu namuose buvo tik jos vyresnis brolis. Ji nesiskundė sveikata. Žmonės dėl inkstų nepakankamumo taip greitai nemiršta.“
„Tuo metu namuose buvo tik jos vyresnis brolis. Ji nesiskundė sveikata. Žmonės dėl inkstų nepakankamumo taip greitai nemiršta“, – RFE/RL sakė mirusios moters pažįstama.
Artima merginos draugė RFE/RL pasakoja visiškai priešingą istoriją: čečėnės šeima ją labai mylėjo, ypač tėvas. Ji turėjo problemų su inkstais, todėl išvyko į Maskvą gydytis. Jos sveikata pablogėjo ir ji galiausiai mirė namuose.
„Žinoma, daugybė žmonių dėl jos ryšių su LGBT bendruomene nori matyti žiaurią žmogžudystę. Tačiau nebuvo nieko panašaus“, – sakė draugė.
Dėl religinių priežasčių Čečėnijoje numirėliai palaidojami dar prieš tai, kai galima atlikti autopsiją. RFE/RL negalėjo patvirtinti, ar šiai moteriai buvo atlikta autopsija.
