Newsru.com primena, kad pastarąjį kartą didelis separatistų kovotojų susidūrimas su oficialiosios valdžios jėgos struktūromis Čečėnijoje vyko rugpjūčio pabaigoje. Tada grupė kovotojų atakavo Centorojų – promaskvietiško Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo gimtąjį kaimą. Kaip skelbiama, toje operacijoje dalyvavo iki šešių dešimčių kovotojų.
Per mūšį Centorojuje žuvo šeši teisėsaugos institucijų pareigūnai, 17 milicininkų ir 7 civiliai buvo sužeisti. Taip pat žuvo 12 užpuolikų. R.Kadyrovas dėl užpuolimo apkaltino Didžiojoje Britanijoje prieglobstį radusį separatistų lyderį Achmedą Zakajevą ir paskelbė jam kraujo kerštą.
Papildyta 9.07 val. Naujausiais Rusijos žiniasklaidos skelbiamais duomenimis, antradienio rytą parlamentą Grozne atakavo savižudžiai sprogdintojai. Per vieną sprogimą žuvo du žmonės. „RIA Novosti“ patikslina, kad išpuolis prasidėjo antradienio rytą, kai automobiliai su deputatais įriedėjo į parlamento teritoriją. Paskui juos įvažiavo lengvasis automobilis su teroristais. Vienas iš jų susisprogdino.
Du kiti teroristai prasiveržė iki parlamento pastato, tada prasidėjo susišaudymas. Šiuo metu susišaudymas tęsiasi. Prie parlamento rūmų atskubėjo respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Čečėnijos prezidento apsaugos tarnybos padaliniai. Visi civiliai iš parlamento pastato evakuoti, o teritorija užblokuota.
Lenta.ru skelbia, kad susišaudymas vyksta prie parlamento vadovo kabineto. „Interfax“ duomenimis, parlamento vadovas Dukuvacha Abdurachmanovas yra gyvas.
Šiuo metu Grozne lankosi Rusijos vidaus reikalų ministras Rašidas Nurgalijevas. Jis informuotas apie incidentą.
Papildyta 9.26 val. Naujienų agentūra AFP, remdamasi šaltiniu Čečėnijos vidaus reikalų ministerijoje, praneša, kad į parlamentą įsiveržę kovotojai paėmė įkaitų. Rusijos naujienų agentūros šios informacijos kol kas nepatvirtino.
„Interfax“ patikslino, kad į parlamento rūmus įsiveržė trys ar keturi smogikai. Rūmus apsupo specialiosios milicijos pajėgos. Į įvykio vietą atvyko ir R.Kadyrovas.
Skelbiama, kad teroristai su įkaitais užblokuoti vienoje parlamento patalpoje. Kiek įkaitų yra užpuolikų rankose, kol kas nežinoma.
Papildyta 9.40 val. Per antpuolį, pirminiais duomenimis, jau žuvo keturi žmonės. Tiesa, vieni šaltiniai teigia, kad žuvusieji yra parlamento darbuotojai, o kiti – kad milicininkai. Remiantis trečia versija, žuvo trys parlamento apsaugininkai, o vienas buvo sužeistas.
AFP skelbia, kad per susišaudymą sužeistas parlamento vadovo padėjėjas, jo pavardė neskelbiama. „RIA Novosti“ duomenimis, pats parlamento pirmininkas nenukentėjo ir buvo evakuotas iš pastato.
Papildyta 9.57 val. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ paskelbė, kad užpuolikų neutralizavimo operacija baigta. Pirminiais duomenimis, visi teroristai nukauti. Tikslios informacijos apie užpuolikų ir jų aukų skaičių vis dar nėra.
Kol kas nieko neskelbiama ir apie įkaitų likimą.
Papildyta 11.55 val. Oficialiais Rusijos prokuratūros duomenimis, per Čečėnijos parlamento antpuolį žuvo šeši žmonės: du milicininkai, vienas civilis ir visi trys užpuolikai. Dar 17 žmonių – šeši milicininkai ir 11 civilių – buvo sužeisti.
Prokuratūros Tardymo komitetas patvirtino, kad užpuolikų buvo trys. Vienas iš jų susisprogdino prie pastato, o kiti du pateko į pastatą ir užsibarikadavo pirmame aukšte. Vėliau jie taip pat susisprogdino.
Taip pat pranešama, kad anksčiau skelbta informacija, jog kovotojai gali būti paėmę įkaitų, nepasitvirtino.
Rusijos politikos pasekmė
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo bei mokslo darbuotojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus, pastarieji įvykiai Čečėnijoje yra Rusijos politikos šioje respublikoje pasekmė. „Tai yra tragiška, bet objektyvi Rusijos politikos Čečėnijoje pasekmė. Praktiškai kiekvienoje čečėnų šeimoje yra kas nors, žuvęs ankstesnių konfliktų su Rusija metu, dingęs per valymus ar kitaip nukentėjęs nuo dabartinio R.Kadyrovo režimo. Suprantama, kad dėlto atsiranda kritinė masė labai nusivylusių žmonių, potencialiai tinkančių tautos savižudžio vaidmeniui“, – „15min“ sakė N.Maliukevičius.
Pasak jo, tai, kad savižudžiai „niekur nedings“, galima buvo nuspėti, nes jų egzistavimo priežastis – žiaurus respublikos režimo elgesys su čečėnais. Paklaustas, kaip įvykius Čečėnijoje vertinti lietuviams, prieš dvidešimtmetį taip pat siekusiems nepriklausomybės, tarptautinių santykių specialistas teigė, kad į šį klausimą buvo žymiai paprasčiau atsakyti tada, kai lietuviai dar alsavo kovos už laisvę dvasia. „Seniau mums emociškai buvo labai lengva asocijuotis su čečėnų kovotojais už laisvę: mažą tautą, kovojančią už savo laisvės principus. Kuo toliau, tuo Lietuvai susieti save su šiais jausmais tampa sudėtingiau“, – sakė N.Maliukevičiaus.
Anot jo, taip yra dėl kelių priežasčių: Lietuva pereina į „komfortišką politinio gyvenimo laikotarpį“, kai kovos dėl laisvės nebereikia ir kai lieka tik kova dėl gerbūvio. Kita vertus, nepriimtinos ir čečėnų kovos už laisvę formos. „Taigi visuomenėje yra dvejopas jausmas: vieniems čečėnų laisvės siekis asocijuojasi su mūsų laisvės siekiu, tačiau didžiajai daliai visuomenės yra visiškai nepriimtina forma, kuria šios laisvės siekiama“, – teigė N.Maliukevičius.
