73 metų amžiaus M.Zemanas prieštaringai vertinamas ne tik dėl sąsajų su Rusija, bet ir dėl pomėgio vartoti alkoholį – prezidentas ne kartą viešumoje pasirodė akivaizdžiai apsvaigęs.
Be to, Pilietinių teisių partijos įkūrėjas ir lyderis savo kalboje nevengia keiksmažodžių, pavyzdžiui, radijo eteryje necenzūriniais žodžiais išvadino Rusijos muzikos grupės „Pussy Riot“ nares.
Kiti kandidatai taip pat spalvingi. Apklausų duomenimis, trečioje vietoje turėtų likti dainų autorius, muzikos prodiuserius, verslininkas, žurnalistas ir Čekijos muzikos akademijos vadovas Michalas Horačekas. 65 metų amžiaus kandidatas – vienas iš Aksominės revoliucijos lyderių.
Jam ant kulnų lipa centro dešiniųjų kandidatas Mirekas Topolanekas. Buvęs premjeras iš pareigų buvo nušalintas 2009 m. pareiškus nepasitikėjimą. Be to, 61 metų amžiaus M.Topolanekas žinomas dėl skandalingų pasisakymų apie bažnyčią, homoseksualus ir žydus.
Prognozuojama, kad su M.Zemanu antrajame ture varžysis 68 metų amžiaus nepriklausomas kandidatas Jiri Drahošas. Centristas, turintis chemijos mokslų daktaro laipsnį, anksčiau vadovavo Čekijos mokslų akademijai. Jis sako palaikąs tolimesnę Europos integraciją.
Rezultatus nulems baimė
Politikos apžvalgininkas, knygos „Putino agentai“ (ček. „Putinovi agenti“) autorius Ondrejus Kundra 15min teigė, kad šiuose rinkimuose nugalės kandidatas, sugebantis apeliuoti į rinkėjų baimę.
„Dalis populiacijos rinks prezidentą vedami baimės. Migrantų, džihadistų, terorizmo baimės, nerimo kad Čekijos Respublika, priklausydama ES, praras suverenitetą“, – teigė O.Kundra.
O.Kundra: „Dalis populiacijos rinks prezidentą vedami baimės. Migrantų, džihadizmo, terorizmo baimės, nerimo, kad Čekijos Respublika, priklausydama ES, praras suverenitetą.“
Būtent M.Zemanas, kartu su kitų Višegrado šalių lyderiais, yra griežtai nusistatęs prieš migrantų pasidalinimo kvotų įgyvendinimą.
2017-ųjų gruodžio pradžioje Europos Komisija (EK) į ES Teisingumo Teismą padavė Čekiją, Vengriją ir Lenkiją už jų teisinių įpareigojimų dėl perkėlimo nevykdymą.
Be to, čekai gana kritiški ES atžvilgiu. 2017-aisiais Čekijos viešosios nuomonės tyrimų centro atliktos apklausos duomenimis, tik 18 proc. gyventojų „stipriai pritaria“, kad šalis turėtų priklausyti Bendrijai.
Vis dėlto O.Kundra teigia, kad yra nemažai žmonių, neigiamai vertinančių dabartinio lyderio nusiteikimą prieš Bendriją.
„Manau, kad Prahos žmonės balsuos prieš Zemaną, kadangi mato jį kaip prezidentą, norintį, kad Čekija anksčiau ar vėliau pasitrauktų iš ES, kaip labai prokremlišką kandidatą. Jiems Zemanas – prezidentas, kuris nesiūlo jokių teigiamų politinių programų šalies modernizacijai“, – tikino apžvalgininkas.
„Ši populiacijos dalis rinksis bet kurį kandidatą, kuris nėra Zemanas. Tai labiau balsavimas prieš, o ne už“, – 15min sakė O.Kundra ir pridūrė, kad J.Drahošo pergalė rinkimuose galėtų būti traktuojama kaip rodiklis, jog čekai tapo kiek mažiau skeptiški ES atžvilgiu.
„Panašesnis į žmones“
Anot O.Kundros, apklausose su 42,5 proc. balsų pirmaujančio M.Zemano elektoratas – žmonės, daugiausia gyvenantys kaimiškose vietose, žemesnio išsilavinimo, jų pajamos – mažesnės.
„Jie mato Zemaną kaip politiką, kuris iš tiesų jais rūpinasi. Jis labai daug keliauja po šalį, aplankė daug miestų ir kaimų, kuriuose ligi tol niekada nebuvo apsilankę kiti politikai. Tų vietovių gyventojai laiko jį sau artimu. Be to, Zemanas – tikras populistas, jis manipuliuoja baime“, – pasakojo apžvalgininkas.
O.Kundra: „Jis panašus į savo rinkėjus: sakydamas kalbas keikiasi, vartoja daug alkoholio. Daug žmonių galvoja: „Jis toks pat vyrukas kaip ir mes, tik šiek tiek protingesnis.“ Ir kažkokiu būdu jis jiems patinka.“
„Jis panašus į savo rinkėjus: sakydamas kalbas keikiasi, vartoja daug alkoholio. Daug žmonių galvoja: „Jis toks pat vyrukas kaip ir mes, tik šiek tiek protingesnis.“ Ir kažkokiu būdu jis jiems patinka“, – 15min teigė O.Kundra.
Jo teigimu, J.Drahošas – M.Zemano priešingybė, galinti šiek tiek pakeisti atmosferą šalyje.
„Jis tiek daug negeria, yra profesorius, todėl elgiasi ramiai, nesikeikia. Drahošas nebūtų toks prokremliškas ar prokiniškas, jis labiau tiki ES ir NATO. Jis Čekijai sugrąžintų šiek tiek normalumo“, – mano apžvalgininkas.
M.Zemano pralaimėjimas galėtų kelti grėsmę neseniai prisaikdintam premjerui Andrejui Babišui. Milijardierius verslininkas buvo paskirtas vadovauti vyriausybei nepaisant kaltinimų sukčiavimu įsisavinant 2 mln. eurų ES paramą.
Nors J.Drahošas „The Guardian“ teigė, kad tapęs prezidentu neleistų A.Babišui toliau eiti premjero pareigų, O.Kundra mano, kad radikalūs pokyčiai nebūtinai įvyktų.
„Drahošas paliko atviras duris visoms galimybėms“, – mano apžvalgininkas.
Pastebima Maskvos įtaka
O.Kundros teigimu, M.Zemano aplinkoje netrūksta su Rusija susijusių žmonių. „Artimiausias prezidento patarėjas Martinas Nejedly dirbo čekų „Lukoil“, keletą metų gyveno Rusijoje ir ligi šiol neaišku, ką ten veikė. Šis vyrukas Kremliaus administracijoje turi gerų kontaktų“, – sakė apžvalgininkas.
Jis pridūrė, kad M.Nejedly dalyvavo pagrindinio Vladimiro Putino patarėjo užsienio politikos klausimais Jurijaus Ušakovo gimtadienio vakarėlyje.
Anot O.Kundros, „Zemanas – šiuo metu, ko gero, labiausiai prokremliškas kandidatas visoje Europos Sąjungoje“. Todėl nenuostabu, kad šalies vadovas 2017-ųjų lapkritį ragino stabdyti Rusijai dėl Ukrainos krizės įvestas sankcijas.
„Aš šioms sankcijoms nepritariau... ir joms jau seniai prieštarauju. Tai ne tik Europos sankcijų Rusijai klausimas, bet ir Rusijos sankcijų ES“, – sakė M.Zemanas po susitikimo su V.Putinu Sočyje.
O.Kundra: „Jau kurį laiką veikia keletas prorusiškų anonimiškų internetinių svetainių. Jos – gana aktyvios, dauguma palaiko Zemaną. Tokiuose tinklalapiuose Drahošas vertinamas labai neigiamai, pavyzdžiui, neseniai rašyta, kad jis bendradarbiavo su KGB.“
O.Kundra tikina, kad pastaraisiais metais Maskvai bandžius paveikti rinkimus JAV bei Europoje, įtakos operacijos pastebimos ir Čekijoje.
„Jau kurį laiką veikia keletas prorusiškų anonimiškų internetinių svetainių. Jos – gana aktyvios, dauguma palaiko Zemaną. Tokiuose tinklalapiuose Drahošas vertinamas labai neigiamai, pavyzdžiui, neseniai rašyta, kad jis bendradarbiavo su KGB.
Žinoma, tai nėra tiesa, o eilinė melaginga naujiena“, – 15min teigė O.Kundra
Anot apžvalgininko, nors pastebimi bandymai daryti įtaką, šios pastangos nebūtinai yra 100 proc. sėkmingos.
Tuo tarpu Jakubas Janda iš tyrimų centro „European Values“ laikraščiui „The Financial Times“ patvirtino, kad M.Zemano priešininkai gali tapti Kremliaus taikiniais.
„Manau, kad (dezinformacijos – red.) pikas bus pasiektas prieš antrąjį rinkimų turą, kai bus likę tik du kandidatai“, – sakė J.Janda.
O.Kundros teigimu, nesvarbu, kas laimės prezidento rinkimus, tikroji galia lieka sutelkta vyriausybės ir ministrų rankose. „Jie gali keisti įstatymus, paleisti parlamentą, spręsti svarbiausius klausimus. Tuo tarpu prezidento galia – neformali.
Vis dėlto nuo pat Čekoslovakijos įkūrėjo Tomašo Masaryko laikų prezidentas žmonėms labai svarbus – jis sėdi Prahos pilyje, atrodo paslaptingas. Prezidentas gali pakeisti šalies atmosferą ir vyriausybės elgesį, ir tik nuo jo priklauso, kiek jis pasinaudos savo neformalia galia“, – sakė apžvalgininkas.
