Kaip rašo „Politico“, kova Čekijoje – dar vienas mūšis konflikte, kuris pastaraisiais metais dominuoja Vakarų politikoje.
Jau pripratome, kad rinkimuose grumiasi prieš imigraciją pasisakantys populistai ir liberalūs kandidatai, remiantys globalizmą, o šalimais skraido įtarimai dėl Rusijos įtakos.
Tiesa, situacija Čekijoje kiek kitokia nei buvo JAV ir Prancūzijoje – šioje šalyje populistas, Milošas Zemanas, jau yra prezidentas ir siekia būti perrinktas antrai penkerių metų kadencijai.
Nežymus favoritas – J.Drahošas
Į rinkimus Prahoje ir yra žvelgiama kaip į referendumą M.Zemano pasilikimo prezidento poste klausimu. Šis euroskeptikas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas grumiasi su politikos naujoku – buvusiu Čekijos mokslų akademijos vadovu Jiri Drahošu.
Prieš dvi savaites pirmąją vietą užėmė M.Zemanas, o antrąją – J.Drahošas. Už M.Zemaną balsavo 38,6 proc. rinkėjų, o už J.Drašotą – tik 26,6 proc.
Tačiau apklausos rodo, kad už pastarąjį mokslininką balsuotų kitus kandidatus, kurių pirmajame rate buvo devyni, rinkęsi čekai.
68-erių J.Drahošas dabar netgi laikomas nežymiu balsavimo favoritu – jo pavardę balsalapyje žymėtų 47 proc., o M.Zemano – 43 proc. rinkėjų. Dar dešimtadalis jų sako nėra apsisprendę.
Anot tyrimų centro „European Values“ direktoriaus pavaduotojo Jakubo Jandos, dvikova iliustruoja tai, „ką galima matyti visame Vakarų pasaulyje“.
68-erių J.Drahošas dabar netgi laikomas nežymiu balsavimo favoritu – jo pavardę balsalapyje žymėtų 47 proc., o M.Zemano – 43 proc. rinkėjų.
„Šie rinkimai labai svarbūs Čekijos užsienio politikai ir narystei ES bei NATO. Taip pat aktualus ir saugumas, nes Zemanas pasisako už glaudesnius santykius su Rusija bei Kinija, o Drahošas – ne“, – pridūrė J.Janda.
M.Zemaną daugiausia palaiko mažas pajamas gaunantys, žemesnio išsilavinimo ir kaimiškose vietovės gyvenantys čekai. Tuo tarpu J.Drahošo elektoratą sudaro labiau pasiturintys, geresnį išsilavinimą turintys ir miestuose gyvenantys čekai.
Ketvirtadienį per paskutinius kandidatų debatus Čekijos televizijoje J.Drahošas pažėrė griežtos kritikos M.Zemanui, pareiškęs, kad šis yra „praėjusio politinio amžiaus atstovas ir susipriešinimo simbolis“.
M.Zemanas savo ruožtu sakė, kad J.Drahošas yra politikos naujokas, neturintis „jokio supratimo apie šį amatą, kurio reikia ilgą laiką mokytis“.
Sąsajos su Rusija
Nuolatinis M.Zemano flirtas su V.Putinu – ryškus rinkimų kampanijos akcentas. Net premjeras Andrejus Babišas, kuris yra M.Zemano sąjungininkas ir lygiai toks pats populistas, ragino prezidentą atsiriboti nuo dviejų vyresniųjų patarėjų.
Prahoje kalbama, kad Maskva galėjo bent iš dalies finansuoti M.Zemano kampaniją.
Manoma, kad Martinas Nejedly ir Vratislavas Mnyeras yra susiję su Rusija. M.Nejedly, M.Zemaną konsultuojantis dėl ekonomikos, iki 2015 metų vadovavo „Lukoil“ filialui Čekijoje.
Abiem patarėjams nėra suteikta visiška teisė dirbti su įslaptinta informacija – būtent dėl įtariamų ryšių su Kremliumi.
Negana to, Prahoje kalbama, kad Maskva galėjo bent iš dalies finansuoti M.Zemano kampaniją. J.Janda teigia, kad maždaug trečdalis lėšų į kampaniją atkeliavo iš neatskleidžiamų rėmėjų, kurie pinigų šaltinį paslėpė po neaiškia nevyriausybine organizacija.
Drabstomas purvas
M.Zemano komanda neigia visus įtarimus, kad jai kaip nors padeda Rusija. Tačiau purvo ant J.Drahošo drabstymo metodai labai jau panašūs į maskvietiškus.
Dabartinį prezidentą palaikantys naujienų ir propagandiniai portalai per šias dvi savaites prirašė įvairiausių įtarimų J.Drahošo atžvilgiu: esą jis – pedofilas, esą jis priklauso iliuminatų organizacijai, esą jis pavogė kelis patentus.
Pats kandidatas teigia, kad šią šmeižto kampaniją organizavo Rusijos žvalgyba, palaikanti ryšius su M.Zemanu.
J.Drahošas taip pat paniekinamai vadinamas „imigrantų draugų“, nes neva remia liberalią Vokietijos kanclerės Angelos Merkel migracijos politiką. Čekijoje šmėžuoja plakatai, kuriuose teigiama, kad J.Drahošas užtvindys šalį pabėgėliais.
Regis, nesvarbu tai, kad pati A.Merkel savo poziciją dėl migracijos pakeitė iš esmės, o J.Drahošas pasisako prieš ES privalomas migrantų kvotas, nors ir yra teigęs, jog priimtų ribotą pabėgėlių skaičių.
Migracija – tikrai jautri tema per rinkimus Čekijoje. Apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai šalies piliečių nenori, jog šalis priimtų pabėgėlius iš musulmoniškų šalių. 10,6 mln. gyventojų turinti Čekija pagal ES patvirtintą kvotų sistemą yra priėmusi vos 12 migrantų.
73 metų M.Zemanas į dezinformaciją panašios kritikos per kampaniją beveik nesulaukia.
Tik socialiniuose tinkluose skleidžiami pranešimai, esą prezidentui reikėjo amputuoti koją ar kad jis kenčia vėžį ir išgyvens vos kelis mėnesius.
>>>
Prezidento rinkimai Čekijoje vyksta šaliai išgyvenant politinę krizę. Milijardieriaus populisto Andrejaus Babišo, kurio politinis judėjimas laimėjo pernai spalį vykusius visuotinius rinkimus, pastangas suformuoti vyriausybę žlugdo jo atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo, susijusio su Europos Sąjungos išmokomis.
A.Babišo populistinis judėjimas „Nepatenkintų piliečių akcija“ (ANO) iškovojo pergalę pernai spalį vykusiuose rinkimuose žadėdamas griežtai kovoti su korupcija ir užkirsti kelią euro įvedimui. 200 vietų parlamente ANO turi 78 vietas.
Tačiau potencialūs koalicijos partneriai nusigręžė nuo šio Slovakijoje gimusio verslo magnato, kaltinamo sukčiavimu dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo.
Jis buvo priverstas formuoti mažumos vyriausybę, tačiau ši sausio 16 dieną pralaimėjo balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo. Po kelių dienų įstatymų leidėjai panaikino A.Babišo teisinę neliečiamybę, kad policija galėtų užbaigti jo atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Bet M.Zemanas trečiadienį suteikė A.Babišui antrą šansą ir dar kartą pavedė jam suformuoti ministrų kabinetą – tai prezidentui leidžia šalies konstitucija.
M.Zemanas pažadėjo, kad naujasis kabinetas bus pristatytas iki jo kadencijos pabaigos kovo 8-ąją, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis prezidento rinkimai.
