Seka Rusijos pavyzdžiu
Sekmadienį socialiniuose tinkluose buvo paskelbta, esą naujasis Jungtinės Karalystės karalius pirmojo vizito vyks į Kralovecą (taip – žodžiu Královec, kuris kaip tik ir reiškia „karalius“, – čekiškai vadinamas Karaliaučius).
„PATVIRTINTA! Mums didelė garbė, kad karalius Karolis III savo pirmą oficialų vizitą simboliškai surengs į Kralovecą!“ – prie „svarbios naujienos“ iš nenurodyto portalo ekrano nuotraukos pasidžiaugta viename „Facebook“ puslapyje.
Pirmadienį ten pat pasirodė fotografija tariamai iš tradicinio alaus festivalio. „Neliksite ištroškę!“ – garantuota greta.
Keliomis dienomis anksčiau tame pačiame „Facebook“ puslapyje buvo publikuota nuotrauka, kurioje matyti raidėmis K pažymėtų mašinų pilna gatvė. „Čekai pradeda piešti „K“ ant savo mašinų ir taip švęsti neseną Kraloveco (kitaip tariant, Karaliaučiaus – red. past.) prijungimą“, – paaiškinta prie jos.
O pirmadienį žmonės buvo sukviesti į šiam įvykiui skirtą akciją „Make Kralovec Czech Again!“ (angl. „Paverskite Kralovecą vėl čekišku!“, tai yra nuoroda į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų šūkį „Make America Great Again!“) prie Rusijos ambasados Prahoje. Jos metu buvo žadama diplomatams įteikti prašymą skelbti referendumą dėl Karaliaučiaus srities prisijungimo prie Čekijos.
Taip pat skaitykite: Kaip Kaliningradas atiteko sovietams: lenkų ir Stalino norai, nesužaidęs lietuviškumo elementas bei įšaldytas pokario status quo
„Ar norite, kaip Rusijos Federacijos piliečiai, pasinaudoti mūsų demokratinėmis galimybėmis ir užtikrinti perspektyvią Čekijos ateitį, pagrįstą tautų apsisprendimo teise?“ – taip buvo viliojami žmonės.
-
Rusija bando sukti pasaulį šimtą metų atgal: septyni svarbiausi faktai apie Ukrainos žemių aneksiją
-
Po paskelbtos aneksijos V.Putinas kreipėsi Raudonojoje aikštėje: šiandien yra tiesos ir teisingumo diena
-
E.Muskas siūlo, kaip užbaigti karą: pripažinti Krymą Rusijai, okupuotose teritorijose rengti naujus referendumus
Iniciatorių žodžiais, referendumo prašoma vadovaujantis Čekijos karaliaus Pržemyslo Otokaro II tradicija. Karaliaučiaus sritis istoriškai esanti Čekijos teritorija, o pagrindinis jos miestas buvo įkurtas šio monarcho garbei.
„Atėjo laikas šiam miestui grįžti į motinos Bohemijos įsčias, pas savus. Prisijunkite prie mūsų bendros manifestacijos/hepeningo, kuriame čekų tautos vardu įteiksime Rusijos ambasadoriui prašymą nedelsiant surengti referendumą dėl prisijungimo prie Čekijos.
Kartu esame pasirengę nedelsiant pateikti šio balsavimo rezultatus. Šis reikalavimas bus parodytas prieš Rusijos Federacijos ambasadą, kurios vyriausybės aukšti pareigūnai jau aiškiai pritarė tautų apsisprendimo teisei Ukrainoje. Mes tiesiog norime pasimokyti iš Maskvos.“
Akcijos organizatoriai išreiškė viltį, kad srities prijungimui prie Čekijos pritars ir lenkai, kurie „rytinėje sienoje turėtų prieigą prie čekiško alaus“ bei būtų apsupti esą populiariausio kaimyno.
Neišgirdus reikalavimų referendumo iniciatoriai įspėja galvosiantys apie „Specialios karinės operacijos“ pradžią.
Karalius davė pavadinimą miestui
Nei žinia apie Karolio III kelionę į Karaliaučių, nei apie alaus šventę ar raides K ant mašinų nėra teisybė. Pirmojo oficialaus vizito naujasis britų monarchas vyks į Prancūziją.
Nuotraukoje užfiksuota alaus šventė, visame pasaulyje žinoma vokišku pavadinimu Oktoberfest, praūžė ne šiemet ir ne Karaliaučiuje, o 2016 m. ten, kur vyksta didžiausias iš šių renginių – Miunchene.
Čekai savo automobilių taip pat nepradėjo žymėti raidėmis K – bent jau ne tie, kurių mašinos matomos minėtoje nuotraukoje.
Gatvė buvo nufotografuota mažiausiai prieš ketverius metus, mat šiuo vaizdu buvo iliustruotas 2019 m. sausį paskelbtas tekstas apie eismo problemas viename iš Prahos rajonų. Kadangi lauke matyti ne žiemiškas oras, o žmonės vilki trumparankovius drabužius, galima daryti prielaidą, kad nuotrauka daryta ne vėliau kaip ankstesnių metų vasarą ar rudens pradžioje.
2019 m. rugpjūtį ta pati nuotrauka pasirodė prie teksto apie automobilių technines apžiūras. Tad šiomis dienomis paskelbtoje nuotraukoje raidės K buvo prirašytos redagavimo programa.
Vien istorija apie istorinį Čekijos ryšį su Karaliaučiaus kraštu nėra laužta iš piršto. Otokaras II, gyvenęs 1233-1278 m. ir valdęs nuo 1253 m. iki mirties, vadovavo dviem kryžiaus žygiams prieš pagonis prūsus.
1255-aisiais įkurtą miestą, kuris vėliau tapo Prūsijos kunigaikštystės sostine, Teutonų ordinas iš tiesų pavadino Königsberg (vok. Karaliaus miestu) jo garbei. Apie tai rašoma lenkų istoriko Mikolajaus Gladyszo knygoje „Pamirštieji kryžiuočiai: Lenkija ir kryžiuočių judėjimas XII-XIII amžiais“.
Didžiuma kitų vaizdų ir pranešimų, susijusių su Karaliaučiaus krašto prijungimu prie Čekijos, visų pirma – puslapis „Kralovec“ socialiniame tinkle „Facebook“ yra satyra.
Čekijoje iš tiesų yra Kralovecas (vokiškai vadinamas Königshan). Bet šis maždaug 200 gyventojų turintis kaimas, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1289 m., įsikūręs šalies šiaurinėje dalyje prie pat sienos su Lenkija. Jį ir aptariamą Kralovecą (Karaliaučių) skiria maždaug 700 km.
Panoro turėti jūrą
Labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos teritorija – Karaliaučiaus kraštas arba Kaliningrado sritis, įsispraudusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, toliau priklauso šiai šaliai. Istorija apie jo prijungimą prie Čekijos gimė reaguojant į okupuotose Ukrainos teritorijose surengtus referendumus dėl jų prijungimo prie Rusijos ir po to sekusios šių teritorijų aneksijos.
Daugelis pasaulio valstybių šiuos referendumus ir po to sekusius sprendimus dėl dalies Ukrainos teritorijos prijungimo prie Rusijos pasmerkė, o čekai nusprendė parodyti to absurdiškumą.
Rugsėjo 27 d. satyriniame tinklalapyje AZ247.cz buvo paskelbta peticija dėl referendumo paskelbimo dėl Karaliaučiaus regiono prijungimo prie Čekijos. Paaiškinime priminta Karaliaučiaus įkūrimo ir vėlesnė miesto istorija, papriekaištauta, kad „Rusija per ilgai žaidė su Karaliaučiumi“, todėl esą laikas jį grąžinti „teisėtam savininkui“ – Čekijai.
„Kaip Rusija mums parodė Kryme ir dabar rodo Ukrainos rytuose, visiškai tinkama įžengti į užsienio valstybės žemę, paskelbti ten referendumą ir tada aneksuoti teritoriją, – teigiama tekste. – Tokiu būdu turime unikalią galimybę išplėsti Čekijos teritoriją ir pagaliau pasiekti jūrą.
Todėl reikalaujame, kad Čekijos Respublikos vyriausybė išsiųstų čekų karius į Karaliaučiaus kraštą, paskelbtų referendumą, kuris baigsis 98 proc. balsų už prisijungimą prie Čekijos Respublikos, o vėliau Karaliaučių aneksuotų ir pervadintų jį į Kralovecą.“
Prezidentė užsiminė apie vizitą
Netrukus socialiniuose tinkluose ir kitur internete pasipylė humoristiniai įrašai, žemėlapiai bei memai, tariamai įrodantys Čekijos teisę į Karaliaučiaus kraštą, patvirtinantys jo jungimąsi prie šios valstybės.
Europos Parlamento narys čekas Tomašas Zdechovsky pasidalijo Karaliaučiaus krašto, padalyto perpus Čekijai ir Lenkijai, žemėlapiu. Taip esą jo tautiečiams pavyktų gauti priėjimą prie jūros.
Praėjusios savaitės pradžioje buvo paskelbta, kad 97,9 proc. Karaliaučiaus krašto gyventojų pritaria jungimuisi prie Čekijos ir sutinka, kad jo pavadinimas būtų pakeistas į Kralovecą.
Regionas jau turi ne tik paskyras „Facebook“ (su 1,9 tūkst. sekėjų) ir „Twitter“ (šį mėnesį sukurtą paskyrą jau „seka“ 86 tūkst. žmonių), bet ir herbą, net oficialų turizmo puslapį. Pastarajame paskelbta, kad spalio 4 d. Čekijos vyriausybė pasirašė Kraloveco aneksacijos aktą, o Karaliaučių ir Prahą jau sujungė tiesioginė geležinkelio linija.
Socialiniuose tinkluose pasirodė ir įrašų apie Čekijos esą iš Vengrijos įsigytus du povandeninius laivus, į Karaliaučiaus kraštą tiesiamą vamzdį „Beer Stream 1“ (angl. „Alaus srovė 1“) alui tiekti, net Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oficialų Kraloveco pripažinimą (tiesa, jo oficialioje paskyroje „Twitter“ tokio įrašo nėra).
Orų prognozė taip pat esą skelbiama ne tik ligšiolinei Čekijai, bet ir Karaliaučiaus kraštui.
Į kampaniją įsitraukė ne tik paprasti interneto vartotojai ir žiniasklaida iš Čekijos. Šios šalies oficialios institucijos, pareigūnai ir net kitų šalių diplomatai bei aukščiausio lygio politikai sureagavo tokiu pačiu stiliumi.
Kaimyninės Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputová savo paskyroje „Twitter“ visiškai rimtai pareiškė: „Svarstyčiau valstybinio vizito galimybę. Arba ne.“
Kartu ji padėkojo čekams už tai, kad demaskavo Rusijos fiktyvių referendumų Ukrainoje absurdiškumą.
Čekijos Gynybos ministerijai paskelbus, kad siekia įsigyti iš JAV naikintuvų „F-35“, pastarosios ambasada pasiteiravo, ar kartu nenorėtų ir lėktuvnešio.
Vidaus reikalų ministerija pripažino, kad bergždžiai laužė galvas, kur greitai gauti jūrų sienų ekspertą, ir paprašė savo sekėjų pasiūlymų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
