Nagašibajus Žusupovas gyveno Aktobės mieste, Kazachstane. Faktą, kad vyras žuvo, patvirtino jo dukra Gauchar.
61 metų vyrą jau kuris laikas kamavo depresija. Jis krimtosi dėl to, kad iš pradžių SSRS, o tuomet – Kazachstano valdžia netesėjo pažado skirti jo šeimai geresnį būstą. Toks būtų buvęs atlygis už didvyriškumą.
Didvyris gyveno vieno kambario bute
N.Župusovas – tik vienas iš tūkstančių sovietų karių, ugniagesių, inžinierių ir kitų specialistų, kurie buvo nusiųsti valyti teritoriją aplink sprogusį ir į aplinką radiaciją paskleidusį Černobylio jėgainės ketvirtąjį reaktorių.
Daugelis šių likvidatorių nebuvo aprūpinti tinkama apsaugine apranga ir, nors pavojingiausiose zonose dirbo gana trumpai, gavo dideles radiacijos dozes.
Nemažai darbininkų mirė po kelių savaičių ar mėnesių, kitiems pašlijo sveikata.
N.Župusovui, kaip ir kitiems likvidatoriams, buvo pažadėtas butas ir didesnė pensija. Tačiau vyras sulaukė tik medalių ir pažymėjimų – jokio būsto. Jis buvo priverstas su žmona ir penkiais vaikais gyventi vieno kambario komunaliniame bute.
Anot N.Župusovo dukros Gauchar, jos tėvas, žiūrėdamas HBO serialą „Černobylis“, greitai prisiminė praeities nuoskaudas ir, pavyzdžiui, tai, kad buto jis turėjo laukti 10 metų, kol galiausiai valdžia išbraukė jo pavardę iš eilės.
Velionio draugai pasakojo, esą vyras jautėsi pažemintas ir kaltino valdžią dėl to, kad turi gyventi skurde.
Atvyko vienas pirmųjų
Kazachstano likvidatorių organizacijos vadovas Bakitžanas Satovas teigė, kad N.Župusovas apskritai vienas pirmųjų atvyko į katastrofos vietą. Vėliau jis dirbo Semipalatinsko branduoliniame poligone.
HBO serialo kūrėjas ir scenarijaus autorius Craigas Mazinas birželį tvirtino sulaukęs daugybės atsiliepimų apie „Černobylį“ – ypač iš žiūrovų, gyvenančių Rusijoje ir kitose posovietinėse šalyse.
Anot C.Mazino, daugelis atsiliepimų teigiami ir kupini emocijų. Jam rašė žmonės, kurie patys dirbo likvidatoriais, aplink nelaimės vietą gyvenę ar vis dar gyvenantys asmenys.
Iki šiol tiksliai nežinoma, kiek žmonių aukų pareikalavo Černobylio avarija. Sovietai kaip įmanydami stengėsi slėpti tikrąjį nelaimės mastą ir tvirtina, kad mirtina radiacijos dozė pražudė vos kelias dešimtis žmonių.
Beje, tiriant nelaimės priežastis ir pasekmes, tragedijos nenorėjo sureikšminti ir kai kurios Vakarų šalių, ypač branduolinių valstybių, organizacijos – mokslininkės Kate Brown knygos apie slėptą realybę recenziją galite skaityti čia.
Kitos institucijos gi tikina, kad aukų buvo tūkstančiai, tik mirtis juos pasiglemžė ne iš karto, o vėliau.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277