1,5 mlrd. eurų kainavusio statinio statybos buvo finansuojamos per specialų fondą, įkurtą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD). Projekto donorėmis tapo 45 valstybės.
Didžiulė 108 metrų aukščio arka, sverianti 36 tūkst. tonų, galėtų uždengti Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą.
Tuojau po avarijos virš sugriuvusio bloko buvo įrengtas laikinas plieno ir betono sarkofagas, tačiau per porą dešimtmečių jo būklė labai pablogėjo ir iškilo pakartotinės radioaktyviosios taršos grėsmė.
Naujojo arkos pavidalo gaubto statybos prasidėjo 2012 metais po didelio masto parengiamųjų darbų. Gaubtą suprojektavo ir statė konsorciumas „Novarka“.
Didžiulis gaubtas buvo statomas iš dviejų dalių; jos 2015-aisiais buvo sėkmingai sujungtos. Arkos viduje buvo įrengtas kranas, padėsiantis išmontuoti senąjį sarkofagą ir 4-ojo bloko liekanas.
Gaubtas yra pakankamai tvirtas, kad atlaikytų viesulą ir yra suprojektuotas stovėti mažiausiai šimtmetį, nurodė EBRD.
„Tai žymi naują žingsnį transformuojant Černobylio būseną į aplinkai saugią ir apsaugotą“, – trečiadienį paskelbė EBRD, komentuodama ceremoniją, per kurią statinys buvo oficialiai perduotas Ukrainos tarnyboms.
„Šiandien gavome raktus nuo statinio, sukurto dešimčių šalių bendromis pastangomis, kad visa planeta ir žmonija būtų apsaugota nuo radioaktyvios taršos“, - per ceremoniją sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad „iki šio momento“ Černobylis gadino Ukrainos įvaizdį, bet „atėjo laikas mūsų problemą paversti mūsų privalumu“.
„Turistų magnetas“
Pastaruoju metu dėmesys Černobylio elektrinės katastrofai dėl didžiulio populiarumo sulaukusio Lietuvoje nufilmuoto JAV televizijos HBO serialo „Černobylis“ (Chernobyl).
V.Zelenskis trečiadienį taip pat pasirašė įsaką, turintį paversti jėgainę supančią 30 km spindulio evakuacijos zoną vienu iš Ukrainos ekonomikos augimo variklių.
„Šiandien pasirašiau įsaką, duosiantį pradžią draudžiamosios zonos pavertimui vienu iš naujosios Ukrainos augimo taškų“, – prezidentas sakė lankydamasis Černobylyje.
V.Zelenskis nurodė, kad pirmiausiai bus įkurtas „žaliasis koridorius“ turistams ir pašalintos sąlygos pareigūnų korupcijai.
„Daugiau nebebus didžiulių eilių patikros poste ir staigių atsisakymų (leisti aplankyti draudžiamą zoną), apie kuriuos žmogus sužino jau atvykęs prie įvažiavimo“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pridūrė, kad nebeliks „draudimų filmuoti ir kitų panašių kvailysčių“.
„Pagaliau liaukimės baidyti žmones, lankytojus, ir paverskime Draudžiamąją zoną mokslo ir būsimo turizmo magnetu. Padarykime čia laisvės kraštą, tapsiantį vienu iš naujosios Ukrainos simbolių: be korupcijos ir kvailų draudimų, su investicijomis ir ateitimi. Padarysime visa tai kartu su jumis“, – kalbėjo jis.
Didžiausia branduolinė katastrofa
Po sprogimo sugriuvęs reaktorius degė dar 10 dienų, išmesdamas radioaktyvių teršalų debesis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ši katastrofa laikoma didžiausia tokio pobūdžio incidentu per branduolinės energetikos istoriją tiek pagal žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių, tiek pagal sukeltą ekonominę žalą.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
Sovietų Sąjungos valdžia avariją mėgino nuslėpti. Pirmoji aliarmą balandžio 28 dieną paskelbė Švedija, užfiksavusi nepaaiškinamą savo radiacijos fono padidėjimą. Tuometis Komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas katastrofos viešai nepripažino iki gegužės 14 dienos.
Kone 350 tūkst. žmonių, gyvenusių 30 km spinduliu aplink elektrinę, daugeliui metų buvo evakuoti.
Maždaug 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kurių dauguma buvo kariškiai, milicininkai, ugniagesiai ir valstybės tarnautojai, buvo Maskvos nusiųsti – beveik be jokių apsaugos priemonių – padėti gesinti reaktoriaus gaisro.
Per sprogimą ir tuojau po jo žuvo apie 30 žmonių, o dar šimtai mirė nuo ligų, susijusių su patirtu apšvitinimu.
Tuometė Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių stengėsi vaizduoti, kad avarijos mastas daug mažesnis nei buvo iš tikrųjų. Apie žuvusiųjų tiesiogiai nuo avarijos skaičių vis dar ginčijamasi, o skaičiavimai svyruoja nuo 30 iki 100 tūkstančių.
Draudžiamoji zona iki šiol tebėra ištuštėjusi – joje gyvena tik apie 150 senyvų žmonių, sugrįžusių į savo namus nepaisant oficialaus draudimo.
Pasak pareigūnų, ta teritorija taps saugi gyventi žmonėms tik po 24 tūkst. metų.
Šių metų kovą buvo atliekami pasirengimai eksploatacijai ir technologinių sistemų bandymai. Balandį buvo pradėtas bandomasis eksploatacijos režimas. Baigus bandymus prasidės tiriamasis gamybinis periodas, truksiantis ne ilgiau kaip metus. Jeigu rezultatai bus teigiami, Černobylio kompleksui bus suteikta atitinkama licencija ir bus pradėtas visavertis naujojo kupolo naudojimas bei senojo sarkofago ardymo darbai.
„Šio etapo įgyvendinimui reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, visų pirma – iš Ukrainos pusės“, – sakoma Valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros pranešime.
