Ši savaitė Jungtinės Karalystės politikai itin svarbi ir darbinga. Ir nors vieni juokiasi, kiti kaip tik žavisi sudėtingais, bet būtent dėl to įspūdingai apsukriais demokratiniais manevrais šalies parlamente.
O čia opozicijos deputatai, padedami maždaug 30-ies torių maištininkų, baigia įtvirtinti įstatymą, kuriuo būtų užblokuotas B.Johnsono planas išstoti iš Europos Sąjungos be susitarimo su Bendrija.
Apžvalgininkai dar laukė torių manevrų Lordų rūmuose, bet vyriausybės atstovai ten, regis, jau pasidavė – B.Johnsono rankos galutinai surištos greičiausiai bus jau pirmadienį.
Negana to, nors B.Johnsonas, matydamas konservatorių persvarą reitinguose, sušaukė pirmalaikius rinkimus, kurie turėtų įvykti spalio 15-ąją, opozicija kol kas tam nepritaria – esą pirmiausia norima užsitikrinti, kad „Brexit“ be sutarties užblokavimas taps įstatymu.
Premjero, kuris iš Konservatorių partijos maištininkus tiesiog išmetė, kabineto veiksmai taip pat lėmė faktą, kad toriai Bendruomenių rūmuose nebeturi daugumos.
Kitaip tariant, chaoso nemažėja. Tiesa, variantų dar yra įvairių. 15min ir vėl kartu su visu pasauliu aiškina ar bent jau bando paaiškinti, kas trečiadienio vakarą įvyko Londone ir kas dar laukia Jungtinės Karalystės artimiausiomis dienomis.
Įstatymo projekto kelionė
Taigi, trečiadienis. Pirmiausia, Bendruomenių rūmai 327 balsais prieš 299 priėmė įstatymo projektą, pagal kurį vyriausybė turės prašyti ES atidėti „Brexit“ iki 2020 metų sausio 31 dienos, jei iki spalio pabaigos nebus pasiektas susitarimas su bloku.
Kitaip tariant, nors B.Johnsonas ir toliau kartoja, kad „bet kokiu atveju“ išves šalį iš Bendrijos iki spalio 31 dienos, artėjama prie „Brexit“ be susitarimo užblokavimo.
Tiesa, įstatymo projektas dar nukeliavo į aukštuosius parlamento rūmus – Lordų rūmus. Čia laukia debatai dėl teisės akto – laikas spaudžia, nes B.Johnsonas yra nustatęs, kad nuo kitos savaitės parlamento darbas bus įšaldytas iki pat spalio 14-osios.
Bet Lordų rūmai jau sutarė, kad visi procedūriniai veiksmai, reikalingi įstatymo įtvirtinimui, bus atlikti iki 17 valandos penktadienį.
Tokiu būdu Bendruomenių rūmams dar liks užtektinai laiko susėsti dar vieniems debatams dėl įstatymo pataisų, kurios gali būti pasiūlytos Lordų rūmuose.
Nors B.Johnsonas ir toliau kartoja, kad „bet kokiu atveju“ išves šalį iš Bendrijos iki spalio 31 dienos, artėjama prie „Brexit“ be susitarimo užblokavimo.
Tuomet projektas keliautų pas karalienę Elizabeth II, kurios valia apie oficialų įstatymą būtų galima kalbėti jau pirmadienį.
Ką įstatymo priėmimas reikštų B.Johnsonui? Jei parlamentas nepritartų naujam susitarimui arba iki spalio 19-osios pritartų „Brexit“ be sutarties (abu variantai minimaliai realistiški), premjeras būtų priverstas kreiptis į Europos Vadovų Tarybą su prašymu atidėti „Brexit“ iki sausio 31 dienos.
Ar „Brexit“ be sutarties tikrai nebeįmanomas?
Tikrai įmanomas. Jungtinė Karalystė vis dar gali išsidrėbti iš ES be susitarimo, tik ir toliau neaišku, kada toks grubus atsisveikinimas gali įvykti.
Įstatymas, kuris greičiausiai bus patvirtintas Londone, dar kartą nukelia dramą – tik jau iki sausio.
Be to, bet kokiam prašymui dar sykį atidėti „Brexit“ turės vieningai pritarti visų likusių 27 Bendrijos narių lyderiai, o iš britų vyriausybės, panašu, norima svaresnių argumentų.
Įmanoma ir apskritai atšaukti „Brexit“ – bet tada taptų sunku prognozuoti, kuo virstų euroskeptiškų rinkėjų rūstybė.
Suomijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, premjeras Antti Rinne trečiadienį jau užsiminė, esą tarp Bendrijos lyderių nematyti užtektinai entuziazmo jau trečiajam „Brexit“ termino pratęsimui.
Skeptiškai dar vieną galimą „Brexit“ atidėjimą vertina ir Prancūzija.
Vis dėlto svarbiausias žodis ES priklauso Vokietijai – o jos kanclerė Angela Merkel nori sklandaus atsilabinimo su britais, be to, ji daro viską, kad nebūtų galima apkaltinti Bendrijos dėl košės Londone.
Nors ES dėl gniuždančios klampynės Londone jau senokai ruošiasi „Brexit“ be sutarties scenarijui, Bendrijos šalių vadovai tikrai nenori smūgių žemyno ekonomikai, kurių Europa tikrai sulauktų.
Jungtinė Karalystė vis dar gali išstoti iš ES pakankamai sklandžiai – pasiekusi susitarimą, kuris sušvelnintų pereinamąjį laikotarpį. Galiausiai įmanoma ir apskritai atšaukti „Brexit“ – bet tada taptų sunku prognozuoti, kuo virstų euroskeptiškų rinkėjų rūstybė.
Rinkimai – bus ar nebus?
Nors B.Johnsonui pirmu bandymu sušaukti pirmalaikių rinkimų nepavyko, Jungtinės Karalystės rinkėjai vis tiek gali jau netrukus keliauti prie balsadėžių. Vėlgi, tai laiko klausimas.
B.Johnsonas siekė, kad rinkimai būtų surengti spalio 15-ąją – vos kelios dienos prieš tai, kai Europos Vadovų Taryba rinksis į viršūnių susitikimą spalio 17–18 dienomis.
Tačiau didžiausios opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas, nors ir pareiškęs, kad remia pirmalaikius rinkimus, pridūrė, jog nori sulaukti, kol įsigalios „Brexit“ be sutarties užblokuojantis įstatymas.
Premjeras jau išvadino J.Corbyną bailiu, bet pastarasis turi savų argumentų. Visų pirma Leiboristų ir kitos opozicinės partijos esą nepasitiki B.Johnsonu, kuris esą gali netesėti pažado dėl rinkimų spalio 15 dieną, nukelti balsavimą ir prieš tai ciniškai įvykdyti „Brexit“.
Tiesa, leiboristų pritarimas rinkimams būtent tą dieną dar įmanomas, bet, dar sykį, jie nori vyriausybės garantijų, kad tikrai neįvyks „Brexit“ be susitarimo su ES.
„The Guardian“ šaltinių teigimu, J.Corbynas partijos kolegoms jau pasakė, kad jokiu būdu neleis B.Johnsonui sušaukti rinkimų iki spalio 31-osios.
Manoma, kad J.Corbynas stumia „Brexit“ pratęsimą, nes žino, kad tokiu atveju konservatorius nubaus dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, pereisiantys į nacionalistinės „Brexit“ partijos stovyklą.
-
Ar dar įmanoma užkirsti kelią „Brexit“ be sutarties?
-
„Brexit“ košė: ką svarbi britų deputatų pergalė parlamente reiškia Borisui, Jungtinei Karalystei ir Europai?
-
Suirutė dėl „Brexit“: toriai išmetė W.Churchillio anūką
-
B.Johnsonas pralaimėjo abu balsavimus: JK parlamentarai pritarė „Brexit“ termino atidėjimui, atmetė pirmalaikių rinkimų siūlymą
