O kaip po kruvino teroro išpuolio, kai automatais ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ biurą ir surengė masines žudynes, jaučiasi jis pats? Juk pažinojo didžiumą redakcijoje dirbusių žmonių, su dalimi iš jų netgi yra dirbęs, kai nuo 1996-ųjų trejus metus vadovavo vienam biuro skyrių.
„Jaučiuosi kaip žmogus, šiandien praradęs labai gerą draugą. Ir, tiesą sakant, jaučiu pyktį. Vėl žuvo žmonės, kurie kovojo už žodžio laisvę. Ir tai visai nejuokinga. Žmonės, neturintys humoro jausmo, žudo žmones, ginančius žodžio laisvę. Jie yra suknisti šunsnukiai. Štai kaip jaučiuosi“, – išgyvenimais dalijosi 54 metų vyras.
Jaučiuosi kaip žmogus, šiandien praradęs labai gerą draugą. Ir, tiesą sakant, jaučiu pyktį. Vėl žuvo žmonės, kurie kovojo už žodžio laisvę. Ir tai visai nejuokinga.
Tačiau jis užtikrino net neabejojantis, kad teroro aktą įvykdę žudikai bus identifikuoti, suimti ir nubausti – teisingumas triumfuos.
O kokia ateitis laukia „Charlie Hebdo“ leidinio, kai talentingiausi jo kūrėjai buvo nušauti kaukėtų budelių?
„Aš tikrai nežinau. Žmonės kalba, kad leidyba neturėtų nutrūkti, tačiau, kaip tai padaryti, neįsivaizduoju“, – neslėpė F.Camé.
Ir tai labai apmaudu. Nes, pasak pašnekovo, „Charlie Hebdo“ yra labai svarbus ir unikalus leidinys. „Kai sakau unikalus, turiu galvoje du dalykus. Pirmiausia, pusę leidinio sudaro piešiniai. Antras labai svarbus dalykas – jo filosofija, ideologija ar politinė kryptis, vadinkite, kaip norite. Ta ideologija buvo visada grindžiama humanizmu, gamtosaugos idėjomis ir utopizmu“, – kalbėjo prancūzas.
Tai esą buvo pirmasis laikraštis, leidęs žmonėms suprasti, kad visa ko plėtra yra beribė ir neišsenkanti. „Būtent dėl to ir reikėjo daryti ką nors kitaip, paremto žmogumi, žmogiškumu, bendruomeniškumu, solidarumu, poezija ir daugeliu kitų dalykų. Šis laikraštis toks ir išliko iki šių dienų. Jis gali būti labai juokingas, bet kartu ir kandus – kaip ir politika“, – svarstė buvęs laikraščio kolektyvo narys.
Nepaisant patiriamo nacionalinio skausmo, F.Camé mano, kad esminių pokyčių prancūzų ir imigrantų santykiuose nebus.
„Nemanau, kad šis brutalus įvykis ką nors iš esmės pakeis tautų santykiuose. Matau didžiulį skirtumą tarp musulmonų ir radikalių islamistų. Apskritai manau, kad religija neturėtų maišytis su visuomeniniu gyvenimu“, – kalbėjo F.Camé.
