„Chatham House“: Rusijos veiksmai Europoje rodo, kokios agresijos laukti

Įtariamasis bus teisiamas pagal naująjį Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo įstatymą – tai pirmoji byla, iškelta pagal naujus teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su užsienio agentais. Dėl padegimo sąmokslo kaltinimai taip pat pateikti dar keturiems vyrams, tarp jų nuskambėjo ir lietuviška Dmitrijaus Paulausko pavardė.

Tačiau šis atvejis neturėtų būti laikomas pavieniu incidentu. Daug platesnė ir rimtesnė Rusijos sabotažo kampanija apima visą Europą. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad elgesio modeliai sutampa su prognozėmis, ką Rusija bandys daryti prieš atvirą konfliktą su NATO, skelbia analizės „Chatham House“ bendradarbis Keiras Gilesas.

Atrodo, kad yra mažai Europos šalių, kurios nėra taikiniai. Balandžio pradžioje Vokietija suėmė du asmenis, įtariamus planavus išpuolius Rusijos vardu, kurių taikiniai galėjo būti įvairios paskirties objektai, įskaitant JAV karines bazes. Maskva, pasitelkusi organizuotus nusikaltėlių tinklus, Lietuvoje rengė fizinius išpuolius prieš Rusijos opozicijos veikėjus, pastebi analitikas.

Švedijos saugumo policija tiria galimą sabotažą, dėl kurio šalies tolimoje šiaurėje ne kartą nuvažiavo nuo bėgių traukiniai, o Estijos saugumo tarnybos užregistravo suintensyvėjusias Rusijos pastangas verbuoti vietos piliečius pulti savo vyriausybę.

Ypač daug dėmesio skirta Lenkijai. Ten esantys pagrindiniai logistikos punktai, per kuriuos tiekiamos prekės Ukrainai, akivaizdžiai domina Rusiją, akcentuoja ekspertas.

Lenkijos valdžios institucijos areštavo vyrą, kuris žvalgė saugumo priemones svarbiame Žešuvo oro uoste, matyt, ketindamas prisidėti prie bandymo nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris turėjo vykti per šį oro uostą.

Lenkija taip pat išardė bent vieną agentų tinklą, sukurtą šalies geležinkelių tinklui žvalgyti ir sabotuoti.

Signalų trukdžiai ore ir jūroje

Statytinių samdymas vykdyti sabotažą – tai tik vienas iš būdų, kuriais Rusija jau dabar puola Europą ne tik Ukrainoje.

Panašūs dėsningumai pastebimi ir Rusijos elektroninio karo veiksmuose, kuriais trikdomi skrydžiai aplink Baltijos jūros regioną. Ši problema tęsiasi jau daugelį metų, apima vis didesnę Europos teritoriją ir tampa vis rimtesnė.

Kovo mėn. pranešta, kad Rusija trikdė palydovinius signalus, turėjusius įtakos lėktuvui, kuriuo iš Lenkijos grįžo JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas, o balandžio mėn. buvo plačiai pranešama, kad panašūs signalų trikdžiai kėlė problemų kitiems lėktuvams.

Orlaiviai regione jau seniai susiduria su tokių trukdžių rizika, tačiau galimų trikdžių mastas tampa didele problema.

Dabar laikoma normaliu reiškiniu, kai virš Baltijos ir Juodosios jūrų neveikia kelios navigacijos sistemos.

Šiaurės Norvegijoje Rusijos vykdomi GPS trukdžiai ne tik kasdien trikdo oro eismą, bet ir trukdo policijos bei pagalbos tarnybų darbui.

„Tai nereiškia, kad skrydžiai Europoje yra nesaugūs. Lėktuvai vis dar gali naudoti daugybę atsarginių sistemų, tačiau tai reiškia, kad nebeliko kai kurių sistemų, kurios užtikrina saugią navigaciją ir padeda išvengti susidūrimų.

Kita problema kyla oro uostams, priklausomiems nuo GPS paslaugų, nes nusileidimas tampa neįmanomas ir skrydžiai turi būti nukreipiami arba lėktuvas net turi grįžti į pradinį tašką“, – pastebi K.Gilesas.

Skrydžiai tarp Suomijos ir Estijos ne kartą buvo nutraukti, o balandžio pabaigoje sustabdyti skrydžiai iš Helsinkio į Tartu.

Daugėjant skrydžių atšaukimų, patiriamos išlaidos, kurios tiesiogiai priskiriamos Rusijos veiksmams. Tačiau Vakarų neveiklumas reiškia, kad Maskvai nebus jokių pasekmių, pastebi analitikas.

Jūroje Rusija taip pat sunkiai vykdo savo ardomąją veiklą. Maskvos šešėlinis laivynas, kurį sudaro laivai su paslaptingais savininkais, įtartinu draudimu ir registracija tokiose vietose kaip Esvatinis (šalis, neturinti išėjimo į jūrą ir tradiciškai nesinaudojanti jūra), ypač aktyviai vengia sankcijų ir šnipinėja aplink Gotlando salą Baltijos jūroje, kuri jau seniai pripažinta pagrindiniu taikiniu, nes yra svarbi kontroliuojant jūrų ir oro eismą regione.

Vakarai turėtų būti pasirengę dar drąsesnei agresijai

„Visi šie pavyzdžiai rodo, kaip priešiški Rusijos veiksmai pamažu normalizuojasi, nes niekas nenori ar negali su jais kovoti. Rusija peržengia priimtinų veiksmų ribas, darydama tai, kas turėtų kelti pasipiktinimą, ir tada, kai Vakarai į tai nereaguoja, juos dar labiau sustiprina“, – pastebi „Chatham House“ analitikas.

Tačiau atakų gali būti ir daugiau. 2020 m. teksto autorius kartu su kolegomis Švedijos gynybos tyrimų agentūrai parengė studiją apie tai, ką kariniai planuotojai vadina A2AD (angl. anti-access/area denial), kitaip tariant, kaip karo atveju Rusija galėtų bandyti neleisti NATO pajėgoms judėti ten, kur jų reikia.

„Mano skyriuje buvo nagrinėjami įvairūs būdai, kuriais Rusija galėtų imobilizuoti Europą dar prieš konfliktą, neiššovusi nė vieno šūvio. Dabar nerimą kelia tai, kad daugelis aprašytų metodų, įskaitant GPS trukdymą, sabotažą, vietinius statytinius ir daugelį kitų, jau naudojami visoje Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – sako jis.

„Rusija smarkiai suaktyvino savo kampaniją prieš Vakarus, ir tai yra pavojaus ženklas dėl to, kas gali nutikti ateityje. Rusijos metodai evoliucionavo. Praėjusį dešimtmetį Europoje siautėjusios žudikų gaujos, tarp kurių taikinių 2018 m. buvo ir Sergejus Skripalis Solsberyje, buvo sudarytos iš Rusijos kariškių ir žvalgybos pareigūnų. Dabar išpuolių, įskaitant neseniai Jungtinėje Karalystėje įvykdytą padegimą, modelis rodo, kad Rusija verbuoja laisvai samdomus darbuotojus, kurie veikia jos vardu“, – įvardija analitikas.

Taip gali būti todėl, kad jos žmonės yra pernelyg lengvai atpažįstami arba pernelyg užsiėmę Ukrainoje.

„Tačiau šis modelis rodo tai, kas seniai žinoma: Rusija visada gali rasti nesąžiningų asmenų, kurie Maskvos vardu puls savo šalis“, – apibendrina „Chatham House“ bendradarbis.