JAV Aukščiausiasis Teismas antradienį pareiškė, kad atsakymas turėtų būti „ne“.
„Atrodo neįsivaizduojama, kad jūs inicijuotumėte tokį baudžiamąjį procesą“, – per žodinį bylos argumentų dėstymą valstybės kaltintojui sakė teisėjas Anthony Kennedy.
Teisėjas Samuelis Alito juokais klausė, ar jam kiltų baudžiamojo persekiojimo rizika dėl Helovino saldainių dalijimo, nes „šokoladas yra nuodai šunims“.
Ietys suremtos dėl Carol Bond bylos.
Ši mikrobiologė iš Pensilvanijos ant savo draugės, kuri užmezgė romaną su jos vyru ir nuo jo pastojo, pašto dėžutės ir automobilio valdymo sistemų užbarstė arseno ir kalio bichromato.
C.Bond buvo areštuota dėl nesėkmingo bandymo nužudyti draugę ir 2007 metais prisipažino kalta dėl dviejų federalinių kaltinimų panaudojus cheminį ginklą. Ji buvo nuteista šešerius metus kalėti, o pernai išėjo į laisvę.
C.Bond buvo areštuota dėl nesėkmingo bandymo nužudyti draugę ir 2007 metais prisipažino kalta dėl dviejų federalinių kaltinimų panaudojus cheminį ginklą. Ji buvo nuteista šešerius metus kalėti, o pernai išėjo į laisvę.
Tačiau dabar C.Bond pateikė apeliaciją JAV Aukščiausiajam Teismui, kurioje teigia, jog minimas įstatymas yra skirtas tam, kad teroristai nesinaudotų cheminiu ginklu, o ne asmenims teisti.
„Jei šis statutas (naudojamas) bet kokiam piktavališkam chemikalų naudojimui, tuomet tai aiškiai viršija Kongreso galias“, – sakė jos advokatas Paulas Clementas.
Tai prilygsta „policijos galioms“ ir todėl turėtų būti atskirų valstijų atsakomybė, teigia jis.
Vienas teisėjų sakė, kad potencialiai žalingų chemikalų sąrašas būtų „tūkstančio mylių ilgumo“, nors trys moterys devynių narių teisme atrodė palaikančios vyriausybės argumentus.
Tačiau teisės ekspertas Lyle'as Dennistonas interneto svetainėje „ScotusBlog“ rašo, jog daugiausia, ko galėtų tikėtis vyriausybė šioje byloje, yra nedidelis pralaimėjimas vietoje didžiulio pralaimėjimo.
Sprendimas turėtų būti priimtas iki birželio.
