Šią Vakarų Afrikos šalį nuo 2020 ir 2021 metų įvykdytų perversmų valdo chunta, o saugumo padėtį blogina ginkluotų džihadistų ir separatistų grupuočių sukilimas.
„Stabilizavimo etape turi būti pasiektas taškas, iš kurio nebegalima grįžti, taškas, kuris būtų pakankamai stabilus, kad būtų galima surengti rinkimus“, – vėlai ketvirtadienį per valstybinę televiziją ir socialinę žiniasklaidą transliuotame kreipimesi sakė ministras pirmininkas Choguelis Kokalla Maiga (Šogelis Kokala Maiga), nenurodydamas konkrečios balsavimo datos.
Karinė valdžia sulaukė vidaus kritikos, nes nesilaikė įsipareigojimo iki 2024 metų kovo 26 dienos grąžinti valdžią civiliams pareigūnams, kaip buvo pažadėta spaudžiant Vakarų Afrikos valstybių blokui (ECOWAS).
Ch. K. Maiga teigė, kad tie, kurie šalyje ragina kuo greičiau surengti rinkimus, tarnauja „Malio priešų“ interesams, ir pasmerkė „demokratinį naivumą“.
Premjeras taip pat siekė pateisinti trečiadienį chuntos priimtą sprendimą sustabdyti politinių partijų veiklą. Tai buvo naujausias bandymas susidoroti su kitaminčiais.
Jis sakė, kad 2022 metais nutraukusi aljansą su buvusia kolonijine galybe Prancūzija ir Europos Sąjunga bei užmezgusi glaudesnius ryšius su Rusija, valstybė susigrąžino visos savo teritorijos kontrolę.
Tačiau jis pridūrė, kad stabilumas bus įmanomas tik pasibaigus nacionaliniam dialogui, kurį gruodžio 31 dieną pradėjo chuntos lyderis pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita).
