Protestus organizavo opozicija, paskelbusi šūkį „Susigražinti mūsų išteklius.“
Opozicijos įstatymų leidėjai anksčiau šią savaitę apskundė teismui procesą, per kurį turi būti parduota licencija, leidžianti per 20 metų išgauti 400 tūkst. tonų ličio, naudojamo moderniems didelės talpos ir greitai įkraunamiems akumuliatoriams gaminti. Tačiau jų prašymas penktadienį buvo atmestas kaip pateiktas pernelyg vėlai.
Čilė pagal ličio gavybos apimtis yra antra pasaulyje po Australijos.
Spalį pradėtas gavybos teisių pardavimo procesas baigsis šį mėnesį, likus vos dviem mėnesiams iki kairuolio Gabrielio Borico atėjimo į valdžią, pasibaigus centro dešiniųjų pažiūrų prezidento Sebastiano Pineros kadencijai.
Sostinėje Santjage penktadienio vakarą demonstrantai skandavo: „Pinera, suprask – tas litis neparduodamas.“
35 metų G.Boricas, tapsiantis iki šiol jauniausiu Čilės vadovu, buvo išrinktas praeitą mėnesį. Jis žadėjo kurti „socialinės gerovės“ valstybę ir tvirtino, kad Čilė negali pakartoti „istorinės klaidos privatizuodama išteklius“, tokius kaip litis.
G.Boricas siūlė įkurti „nacionalinę ličio bendrovę“, panašią į valstybinę Vario korporaciją („Codelco“) – didžiausią pasaulyje vario gavybos įmonę, suformuotą 8-ajame dešimtmetyje iš nacionalizuotų kasybos bendrovių.
Vario kasyba buvo nacionalizuota tuomečio prezidento marksisto Salvadoro Allende vyriausybės, vėliau nuverstos diktatoriaus Augusto Pinocheto. Pastarasis įvedė neoliberalios pakraipos, rinkai palankią konstituciją, kuri šiuo metu yra perrašoma, atsižvelgiant į 2019 metais įsiplieskusių masinių protestų reikalavimus naikinti gilią socialinę nelygybę.
„Turime dvi galimybes: arba paliekame litį žemėje, arba naudojame litį visų čiliečių gerovei“, – penktadienį žurnalistams sakė S.Pinera.
„Matydami, kad ličio gavyba Čilėje stagnuoja... ir kad kitos šalys, pavyzdžiui, Argentina ir Bolivija, gali pralenkti Čilę, nusprendėme sukurti ličio naudojimo strateginį planą“, – aiškino jis.
Tačiau įstatymų leidėjas Raulis Soto iš centro kairiosios Demokratijos partijos, antradienį pateikęs teismui prašymą sustabdyti licencijos pardavimo procesą, sakė, kad S.Pineros vyriausybė „kelia pavojų bendriems valstybės interesams“.
Vyriausybė argumentuoja, kad teisės išgauti litį pardavimas reikalingas, kad Čilė susigrąžintų pasaulinės ličio gavybos lyderės pozicijas, prarastas 2016 metais.
Penkios bendrovės, įskaitant Čilės kasybos milžinę SQM ir amerikiečių „Albemarle“, pateikė dokumentus dalyvauti licencijos, vertinamos dešimtimis milijonų JAV dolerių, pirkime.
Vyriausybė nurodė, kad šis sandoris apimtų ne daugiau kaip 4 proc. žinomų Čilės ličio išteklių ir teigia, kad konkurso laimėtoja privalėtų vykdyti griežtus aplinkosaugos reikalavimus.
Manoma, kad išžvalgyti Čilės ličio ištekliai sudaro 57 proc. žinomų pasaulinių šio metalo atsargų.
