H.Clinton ir jos kolegos iš kitų 27 NATO valstybių, kurios visos prisideda prie misijos Afganistane, penktadienį, antrąją savo susitikimo Taline dieną, taip pat turėtų apsvarstyti aiškesnius planus nuo kitų metų vidurio pradėti perduoti atsakomybę afganų pajėgoms, kad būtų sudarytos sąlygos užsienio karių išvedimui. Būtent tokį tikslą yra iškėlę Baltieji rūmai.
NATO savo pasitraukimo iš Afganistano strategiją įvertins praėjus penkiems mėnesiams po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė papildomai siunčiantis į šią kalnuotą šalį dar 30 tūkst. amerikiečių karių, kad suintensyvintų kovą su sustiprėjusiu Talibano judėjimu.
Kai kuriais atvejais NATO sunkiai sekėsi koordinuoti karines operacijas su Afganistano civiline valdžia ir agentūromis.
Andersas Foghas Rasmussenas, aukščiausio rango civilis pareigūnas Šiaurės Atlanto aljanse, ketvirtadienį sakė, kad Afganistano saugumo pajėgoms reikia dar 450 instruktorių. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorės patarėjai sakė, kad ji ketina paraginti kitas NATO valstybes skirti reikiamą skaičių instruktorių.
Ketvirtadienį prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, kuris skirtas aptarti karinio bloko branduolinę politiką, raketinę gynybą ir kitus svarbius klausimus, A.F.Rasmussenas pavadino misiją Afganistane sunkiausia Aljanso karine operacija per visą jo gyvavimo istoriją.
NATO buvo įkurta prieš 61 metus kaip kolektyvinės gynybos organizacija, kurios pagrindinis uždavinys – apsisaugoti nuo galimos SSRS sausumos invazijos. Šiandien, pasak NATO generalinio sekretoriaus, grėsmę Aljanso narėms gali kelti nestabilumas toli už Europos sienų.
„Mes visi norime matyti stabilų ir saugų Afganistaną, kuris daugiau nebekels grėsmės savo regionui ir likusiam pasauliui, – sakė A.F.Rasmussenas savo kalboje. – Liksime Afganistane tiek laiko, kiek reikės pasiekti šį tikslą“.
„Norime tęsti galių perdavimą ir kai leis sąlygos palaipsniui patikėti jiems didesnę atsakomybę už jų šalies saugumą“, – sakė
