Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

CNN: Iranas rado tiesioginį būdą perduoti ginklų Rusijai

Kaspijos jūros vandenys atrodo apgaulingai ramūs. Tačiau šiuo jūrų keliu, kuriuo eina tiesioginis kelias tarp Irano ir Rusijos, vis dažniau gabenami kroviniai, įskaitant, kaip įtariama, iš Teherano į Maskvą gabenamus ginklus, žurnalistų atliktame tyrime atskleidė CNN.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas / „Zuma press“/„Scanpix“

Anot ekspertų, Kaspijos jūros maršrutu gabenami dronai, šaudmenys ir minosvaidžių sviediniai, kuriuos Rusijos vyriausybė įsigijo iš Irano režimo, kad sustiprintų savo pajėgumus Ukrainoje. Specialistų užfiksuoti stebėjimo duomenys rodo, kad laivai regione vis dažniau tampa „tamsūs“, o tai atskleidžia, kad vis dažniau siekiama užmaskuoti prekių judėjimą.

Pernai „Lloyd's List Intelligence“ informacija atskleidė, kad rugsėjį Kaspijos jūroje laivų sekimo duomenyse padaugėjo spragų. Tai įvyko netrukus po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos vyriausybės pareiškė, kad Maskva praėjusią vasarą iš Teherano įsigijo dronų. Rudenį iranietiškus dronus Rusija dažnai naudojo išpuoliams prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Ukrainoje.

Tačiau, analitikų teigimu, Ukrainos Vakarų sąjungininkės turėtų mažai galių sustabdyti tokį ginklų tiekimą.

„Irano eksportui Kaspijos jūroje nėra pavojaus dėl pasienio šalių – jos neturi galimybių ar motyvų užkardyti tokio pobūdžio mainų“, – CNN tvirtino saugumo bendrovės „EOS Risk Group“ vyriausiasis žvalgybos analitikas Martinas Kelly.

Tarp kitų šalių, turinčių uostus Kaspijos jūroje, yra Azerbaidžanas, Turkmėnistanas ir Kazachstanas.

Tai „puiki terpė šiai prekybai vykti be kliūčių“, – pridūrė M.Kelly.

Pasak vyriausiojo žvalgybos analitiko, praėjusių metų rugpjūčio-rugsėjo mėn. apskritai išaugo Kaspijos jūroje esančių laivų, išjungiančių sekimo duomenis, skaičius. O šiemet laivų sekimo duomenų spragų skaičius, remiantis „Lloyd's List Intelligence“ duomenimis, kol kas taip pat išlieka didelis.

Šį reiškinį daugiausia lemia su Rusijos ir Irano vėliavomis plaukiojantys laivai ir ypač tokio tipo krovininiai laivai, kurie gali gabenti ginkluotę, CNN teigė Bridget Diakun, „Lloyd's List“, kuri specializuojasi pasaulinės jūrų prekybos analizėje, duomenų analitikė ir reporterė.

B.Diakun: Kaspijos jūra yra itin patraukli su ja besiribojančioms šalims kaip neišnaudotas prekybos resursas, tačiau tai taip pat karštas taškas laivams, kuriems taikomos sankcijos.

Pasak jos, laivai gali išjungti savo sekimo sistemą, ir tai gali būti naudojama siekiant nuslėpti dalį kelionės, nuslėpti kelionės tikslą arba įplaukus į uostą „užtemti“.

2022 m. pabaigoje, „Lloyd's List Intelligence“ tvirtinimu, padaugėjo tikėtinų „tamsių“ įplaukimų į Rusijos ir Irano Kaspijos jūros uostus.

„Įtarimą kelia, jei laivas tiesiog išplaukia iš vieno uosto ir grįžta atgal neužsukęs į kitą uostą“, nebent laivas perkrauna krovinį į kitą laivą, o ne į uostą, aiškino B.Diakun.

Naudodamasi laivų stebėjimo ir jūrų analizės paslaugų teikėjo „MarineTraffic“ duomenimis, CNN stebėjo šešis su Rusijos vėliava plaukiojančius ir du su Irano vėliava plaukiojančius laivus, kurie, analitikų teigimu, nuo invazijos pradžios elgėsi įtartinai ir greičiausiai yra susiję su prekyba ginklais.

„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.
„AFP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Išryškėjo keli dėsningumai – kai kurie laivai buvo pastebėti keliaujantys iš Irano uostų į Astrachanę, nors oficialiai ten neužsuko. Kiti laivai, kuriuos ekspertai išskyrė kaip įtartinus, artėjant prie Irano Amirabado uosto ir Rusijos Astrachanės uosto, užtemo arba ilgesniam laikui išjungė savo sekimo duomenis.

Nors analitikai teigia, kad sunku galutinai nustatyti, koks krovinys yra šiuose laivuose, išskyrus liudininkų pasakojimus ar palydovines nuotraukas, įtariamos nedorybės Kaspijos jūroje dėsningumai patvirtina Vakarų žvalgybos pranešimus apie Irano dronų eksportą į Rusiją.

„Yra ryšys tarp to, kad Rusija iš Irano prašo dronų, ir tamsiųjų uostų Kaspijos jūroje“, – teigė M.Kelly.

B.Diakun nuomone, Kaspijos jūra yra itin patraukli su ja besiribojančioms šalims kaip neišnaudotas prekybos resursas, tačiau tai taip pat „karštas taškas laivams, kuriems taikomos sankcijos“.

Ekspertė: Kaspijos jūra anksčiau buvo Rusijos ir Irano konfrontacijos teatras, o dabar tai potencialus kelias išvengti sankcijų ir galimai apsirūpinti ginklais.

Stambule įsikūrusi konsultacinė bendrovė „Bosphorus Observer“ CNN sakė, kad Iranas prieš karą investavo į Rusijos Astrachanės uosto tobulinimą, kad sustiprintų savo laivybos galimybes į Europą maršrutu, kuriuo būtų galima apeiti sankcijas.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Irano lyderis Ebrahimas Raisi pasirašė susitarimą dėl Irano geležinkelio linijos, kuri, pasak Kremliaus, yra „Šiaurės-Pietų transporto arterijos“ kūrimo pradinio etapo dalis, finansavimo ir statybos. V.Putinas sakė, kad geležinkelis, kurio centrinė atšaka eis Kaspijos jūra, padės sujungti Rusijos uostus Baltijos jūroje su Irano uostais Indijos vandenyne ir Persijos įlankoje, taip padėdamas abiem šalims sustiprinti pasaulinę prekybą.

„Žinome, kad dabartinė Irano administracija siekia gerinti ryšius su Rytų šalimis, ypač su Rusija“, – CNN situaciją komentavo Aniseh Bassiri Tabrizi, Didžiosios Britanijos analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos vadovė.

„SIPA“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Irano prezidentas Ebrahimas Raisi
„SIPA“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Irano prezidentas Ebrahimas Raisi

Ji pridūrė, kad nuo praėjusių metų vasario mėnesio jėgų pusiausvyra pasikeitė, nes dabar „Rusija mato Iraną kaip natūralų ginkluotės tiekėją savo karui Ukrainoje“.

Pasak A.B.Tabrizi, didžiulis praėjusiais metais Rusijai įvestų sankcijų skaičius taip pat yra naujas iššūkis šaliai, „o Iranas tokioje aplinkoje orientuojasi jau ne vieną dešimtmetį“.

„Kaspijos jūra anksčiau buvo Rusijos ir Irano konfrontacijos teatras, o dabar tai potencialus kelias išvengti sankcijų ir galimai apsirūpinti ginklais“, – pastebėjo A.B.Tabrizi, pažymėdama, kad dabar šalių partnerystė yra lygiavertė, ypač kalbant apie karinį bendradarbiavimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?