Nors nėra įrodymų, kad Rusija, JAV ar Kinija ruošiasi neišvengiamam branduoliniam bandymui, vaizdai, kuriuos gavo ir žiniasklaidos grupei CNN pateikė žymus karinių tyrimų analitikas, iliustruoja, kad trys branduolinių bandymų poligonai pastaruoju metu ženkliai išsiplėtė.
Vieną jų Kinija eksploatuoja toli šalies vakaruose esančiame Sindziango regione, kitą Rusija – Arkties vandenyno salyne, o dar vieną JAV – Nevados dykumoje.
Pastarųjų trejų-penkerių metų palydovinėse nuotraukose matyti nauji tuneliai po kalnais, nauji keliai ir saugyklos, taip pat padidėjęs transporto priemonių eismas į poligonus ir iš jų, CNN nuotraukas komentavo Jeffrey Lewisas, Middlebury tarptautinių studijų instituto James Martino studijų centro profesorius.
Jis teigė, kad „iš tiesų matome daug užuominų, leidžiančių manyti, kad Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos gali atnaujinti branduolinius bandymus“.
Pasak profesoriaus, nė viena iš šių šalių to nedarė nuo tada, kai 1996 m. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartimi buvo uždrausti požeminiai branduoliniai bandymai. Kinija ir JAV pasirašė šią sutartį, tačiau jos neratifikavo.
Į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų pulkininkas Cedricas Leightonas, buvęs žvalgybos analitikas, peržiūrėjęs šių trijų galybių branduolinių objektų nuotraukas, padarė panašią išvadą.
Pasak analitikų, tokių lokacijų plėtra gali sukelti lenktynes dėl branduolinių ginklų bandymų infrastruktūros modernizavimo tuo metu, kai tarp Vašingtono ir Pekino bei Maskvos tvyro didelis nepasitikėjimas
„Labai aišku, kad visos trys šalys – Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos – investavo daug laiko, pastangų ir pinigų ne tik modernizuodamos savo branduolinius arsenalus, bet ir rengdamosi tokiems veiksmams, kurie būtų reikalingi bandymui“, – pažymėjo ekspertas.
Maskva minėtą sutartį ratifikavo, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario mėn. pareiškė, kad įsakys atlikti bandymą, jei JAV to imsis pirmosios, ir pridūrė, kad „niekas neturėtų turėti pavojingų iliuzijų, kad pasaulinis strateginis paritetas gali būti sunaikintas“.
Pasak analitikų, tokių lokacijų plėtra gali sukelti lenktynes dėl branduolinių ginklų bandymų infrastruktūros modernizavimo tuo metu, kai tarp Vašingtono ir Pekino bei Maskvos tvyro didelis nepasitikėjimas, nors realaus ginkluoto konflikto idėja nelaikoma neišvengiama.
„Branduolinių bandymų grėsmė kyla dėl to, kiek jie pagreitina didėjančias ginklavimosi varžybas tarp Jungtinių Valstijų, iš vienos pusės, ir Rusijos bei Kinijos, iš kitos pusės, – atkreipė dėmesį J.Lewisas. – To pasekmės yra tokios, kad išleidžiame didžiules pinigų sumas, nors netampame saugesni.“
Branduolinės grėsmės
Metų pradžioje žinoma branduolinės veiklos stebėtojų grupė „Bulletin of the Atomic Scientists" nustatė savo kultinį „Doomsday Clock“ laikrodį, kuris rodo, kaip arti pasaulis yra iki savidestrukcijos. Šiuo metu jis rodo 90 sekundžių iki vidurnakčio – tai pavojingiausi rodikliai nuo jo sukūrimo 1947 m.
Kaip pagrindinę savo blaivaus vertinimo priežastį grupė nurodė karą Ukrainoje, kurį sukėlė neteisėta Rusijos invazija į kaimyninę šalį 2022 m. vasario mėn.
„Užslėpti Rusijos grasinimai panaudoti branduolinius ginklus primena pasauliui, kad konflikto eskalavimas – dėl atsitiktinumo, tyčios ar klaidingo apskaičiavimo – kelia siaubingą riziką. Galimybė, kad konfliktas gali išslysti iš bet kieno kontrolės, išlieka didelė“, – teigė stebėtojų grupė.
Anot CNN, „Doomsday Clock“ laikrodis šiandien signalizuoja apie didesnę žmonijos pabaigos riziką nei 1953 m., kai tiek Jungtinės Valstijos, tiek Sovietų Sąjunga atliko dramatiškus antžeminius branduolinių ginklų bandymus.
J.Lewisas: Esame ant tokios mokslinės fantastikos ateities slenksčio, kai atgaiviname visas šias baisias Šaltojo karo idėjas.
Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas paskelbė naują raginimą svarbiausioms šalims ratifikuoti tarptautinę sutartį, kuria draudžiami eksperimentai tiek taikiais, tiek kariniais tikslais
„Šiais metais susiduriame su nerimą keliančiu pasauliniu nepasitikėjimu ir susiskaldymu, – pažymėjo jis. – Tuo metu, kai pasaulyje sukaupta beveik 13 tūkst. branduolinių ginklų atsargų, o šalys stengiasi didinti jų tikslumą, pasiekiamumą ir griaunamąją galią, tai yra receptas susinaikinimui.“
Profesorius J.Lewisas atkreipdė dėmsį, kad netikėtai prasti Rusijos kariuomenės rezultatai Ukrainoje gali būti vienas iš postūmių Maskvai apsvarstyti galimybę atnaujinti branduolinius bandymus.
Dmitrijus Medvedevas, aršus Vladimiro Putino šalininkas ir dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, yra prisiekęs, kad Maskvai „teks panaudoti branduolinius ginklus“, jei kontrpuolimas Ukrainoje bus sėkmingas.
Baltarusija, kuri atliko pagrindinį vaidmenį Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, taip pat gavo iš Maskvos taktinių branduolinių ginklų, rugpjūtį pareiškė autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Jis pridūrė, kad Minskas būtų pasirengęs juos panaudoti užsienio „agresijos“ akivaizdoje.
„Esame ant tokios mokslinės fantastikos ateities slenksčio, kai atgaiviname visas šias baisias Šaltojo karo idėjas“, – pabrėžė J.Lewisas.