JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas yra pasirengęs vadovauti beveik 50 šalių darbo grupei krizei aptarti. Ši grupė susirinks trečiadienį. Pasak aukšto JAV gynybos pareigūno, Amerika tikisi daugiau pranešimų apie ginklų ir įrangos tiekimo paketus Ukrainai.
Ukrainos pareigūnai išreiškė nusivylimą, kad ši gyvybiškai svarbi amunicija, siunčiama labai mažais kiekiais, ir išreiškė nuogąstavimus, kad Vakarų įsipareigojimai lemiamu momentu gali susilpnėti.
„Manau, kad netrukus pasieksime tašką, kai vienai ar kitai pusei pasiseks, – sakė aukštas NATO pareigūnas. – Arba rusai pasieks Slovjanską ir Kramatorską, arba ukrainiečiai juos čia sustabdys. Ir jei ukrainiečiai sugebės išlaikyti liniją čia, susidūrę su tokiu skaičiumi pajėgų, tai bus svarbu.“
Trys galimi scenarijai
Vakarų pareigūnai atidžiai stebi tris galimus scenarijus, kurie, jų manymu, gali išsivystyti Ukrainoje.
Pirmiausia Rusija gali toliau siekti judėjimo į priekį dviejose svarbiausiose rytinėse provincijose.
Antruoju atveju fronto linija gali nusistovėti dabartinėse teritorijose ir virsti aklaviete, kuri užsitęs mėnesius ar metus, o tai gali lemti didžiulius nuostolius abiejose pusėse ir lėtai besitęsiančią krizę, kuri ir toliau smukdys pasaulio ekonomiką.
Dar yra, pareigūnų nuomone, trečia ir mažiausiai tikėtina galimybė: Rusija gali iš naujo apibrėžti savo karo tikslus, paskelbti, kad pasiekė pergalę, ir bandyti inicijuoti kovų pabaigą. Šaltinių teigimu, kol kas toks scenarijus atrodo tik „labiau pageidautinas“.
Donbase prasidėjus sekinančiam karui, paremtam artilerijos ugnimi, abi pusės patyrė didžiulių nuostolių ir dabar susiduria su galimu gyvosios jėgos trūkumu.
Jei Maskvai pavyks įtvirtinti kai kuriuos savo laimėjimus Ukrainos rytuose, JAV pareigūnai vis labiau baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali galiausiai pasinaudoti ta teritorija kaip placdarmu ir toliau veržtis į Ukrainą.
„Esu įsitikinęs, kad jei Ukraina nebus pakankamai stipri, jie žengs toliau, – antradienį perspėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekdamas paraginti Vakarus greičiau atsiųsti daugiau ginklų. – Mes parodėme jiems savo jėgą. Ir svarbu, kad šią stiprybę kartu su mumis parodytų ir mūsų Vakarų partneriai“.
Pasak jo, Vakarų karinė pagalba „turi ateiti greičiau“, jei Ukrainos sąjungininkai nori numalšinti Rusijos teritorines ambicijas.
Vakarų pareigūnai iš esmės mano, kad Rusijos padėtis rytuose yra palankesnė vien dėl karių ir ginkluotės skaičiaus. Vis dėlto „Rusijos pažanga nėra iš anksto nulemta“, – sakė vienas aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnas.
Donbase prasidėjus sekinančiam karui, paremtam artilerijos ugnimi, abi pusės patyrė didžiulių nuostolių ir dabar susiduria su galimu gyvosios jėgos trūkumu. Rusija prarado maždaug trečdalį savo sausumos pajėgų, o JAV žvalgybos pareigūnai viešai pareiškė, kad Maskva sunkiai pasieks kokių nors rimtų laimėjimų be visiškos mobilizacijos – politiškai pavojingo žingsnio, kurio V.Putinas kol kas nenori žengti.
Kol kas kovos sutelktos dviejuose gimininguose miestuose – Sjevjerodonecke ir Lysyčanske. Rusijos kovotojai yra beveik visiškai apsupę Sjevjerodonecką.
Nors Vakarų analitikai mano, kad Ukraina turi daugiau galimybių apginti aukštumoje esantį Lysyčanską, jau dabar esama nerimą keliančių ženklų, kad Rusija bando atkirsti miesto aprūpinimo linijas, žengdama iš pietryčių.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis sakė: „Daugeliu atžvilgiu mūsų Donbaso likimas sprendžiasi“ aplink šiuos du miestus.
Pirmenybė teikiama sovietinėms sistemoms
JAV pareigūnai primygtinai tvirtina, kad Vakarų ginkluotė vis dar tebeplūsta į kovos fronto linijas. Tačiau vietiniai pranešimai apie ginklų trūkumą – ir nusivylusių Ukrainos karių prašymai fronto linijose – kelia klausimų, kaip efektyviai veikia tiekimo grandinės. Ukraina prašo ne tik sunkiosios artilerijos, bet ir dar paprastesnių atsargų, pavyzdžiui, šaudmenų.
Šaltinių teigimu, iš dalies problema yra ta, kad Ukrainai pritrūkus senos sovietinės amunicijos, tinkančios esamoms sistemoms, taip pat kilo kliūčių, trukdančių pakeisti senus ginklus į vakarietiškas, NATO reikalavimus atitinkančias sistemas. Viena vertus, karių mokymas naudotis šiomis sistemomis užima daug laiko, o mūšyje reikalingi kariai atitraukiami nuo fronto linijos.
Nepaisant to, kad gavo šimtus bepiločių orlaivių „Switchblade“, kai kurie daliniai mieliau renkasi komercinius dronus su sprogmenimis, kurie yra patogesni naudoti.
Kai kuriais atvejais, pasak vieno su JAV žvalgyba susipažinusio šaltinio, Ukraina tiesiog nusprendžia nenaudoti nežinomų vakarietiškų sistemų. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad gavo šimtus bepiločių orlaivių „Switchblade“, kai kurie daliniai mieliau renkasi komercinius dronus su sprogmenimis, kurie yra patogesni naudoti.
Šio mėnesio pradžioje J.Bideno administracija paskelbė apie naują pagalbos paketą, į kurį įtraukta didelio judrumo artilerijos raketų sistema „Himars“, kurios Ukraina skubiai prašė jau keletą savaičių.
Tačiau, nors nedidelė Ukrainos karių grupė beveik iš karto po to, kai buvo paskelbta apie paketą, pradėjo mokytis dirbti su šia sistema, tam reikia trijų savaičių mokymų ir ji dar nepradėta naudoti kovoje. Aukšto rango gynybos pareigūnas pasakė tik tiek, kad sistema į Ukrainą pateks „netrukus“.
Nors JAV turi aiškų vaizdą apie Rusijos nuostolius mūšio lauke, joms nuo pat pradžių sunkiai sekėsi įvertinti Ukrainos kovinę galią.
Pareigūnai pripažino, kad JAV neturi aiškaus vaizdo, kur patenka Vakarų ginklai ir kaip efektyviai jie naudojami, kai kerta Ukrainos sieną, todėl žvalgybos prognozės apie kovas yra sudėtingos, o politiniai sprendimai dėl to, kaip ir kada aprūpinti Ukrainą atsargomis, – ne mažiau sudėtingi.
Aukšto rango J.Bideno administracijos pareigūnas CNN sakė, kad JAV stengiasi „geriau suprasti ukrainiečių amunicijos sunaudojimo greitį ir operatyvinį tempą“, kai buvo konkrečiai paklaustas, ar Ukrainai trūksta šaudmenų ir ginklų. „Sunku žinoti“, – sakė šis asmuo. Akivaizdu, kad Ukraina intensyviai naudoja JAV ir kitų Vakarų valstybių tiekiamą artileriją, nes didelė jos dalis keliauja į šalį ir iš jos remontui.
Šis aklas dėmuo iš dalies yra dėl to, kad Ukraina ne viską pasakoja Vakarams, sako Vakarų pareigūnai. Be to, kadangi kovos vyksta mažoje teritorijoje palyginti netoli Rusijos, Vakarų žvalgybos tarnybos neturi galimybės iš ten gauti informacijos.
„Nusileidus iki taktinio lygmens, ypač toje vietoje, kur vyksta didžioji dalis kovų, jos yra toliau nuo mūsų, arčiau Rusijos, o pajėgos yra tankiai sutelktos labai, labai arti vienos kitų, – sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – Taigi sunku susidaryti detalų vaizdą apie kovų eigą rytuose.“
Taip pat sunku nuspėti, kaip šiuo lemiamu momentu elgsis Ukrainos kariuomenė, nes didėjant aukų skaičiui į kovą siunčiami paskubomis apmokyti civiliai savanoriai, pridūrė NATO pareigūnas.
„Vienas dalykas – turėti žmonių, bet klausimas, ar jie pasirengę kovai? Manau, kad tai bus svarbus veiksnys“, – sakė jis.
Kitų V.Putino veiksmų prognozė
Tuo tarpu JAV ir kiti Vakarų pareigūnai nemato jokių ženklų, kad V.Putino pasiryžimas tęsti brangiai kainuojantį karą būtų sumažėjęs.
D.Magrou: ginkluotės neužtenka niekam, kas galėtų priartinti mūsų pergalę mūšio lauke.
„Kalbant apie strateginius tikslus, kurių, mūsų nuomone, V.Putinas siekia Ukrainos atžvilgiu, nematau jokių ženklų, kad jie pasikeitė“, – sakė NATO pareigūnas. „V.Putinas vis dar tiki, kad galiausiai jam pasiseks ir jis fiziškai kontroliuos arba įgaus tam tikrą politinę Ukrainos kontrolę jos dalyje arba, idealiu atveju, visoje Ukrainoje.“
Tačiau jei V.Putino ryžtas išlieka geležinis, vis dažniau suvokiama, kad Vakarų įsipareigojimas ginti Ukrainą gali būti kitoks.
Kovai užsitęsus, Vakarų šalių vyriausybių išlaidos vis didėjo. Kai kurios Vakarų vyriausybės, įskaitant Jungtines Valstijas, susirūpino, kad dėl Ukrainai dovanojamų ginklų srauto sumažėjo jų gynybai svarbios nacionalinės atsargos.
Aukštas administracijos pareigūnas pripažino, kad JAV tai kelia pagrįstą susirūpinimą. Be abejo, dar yra ir didelių energijos kainų bei didelės infliacijos problema. Kadangi šios išlaidos pradeda daryti poveikį paprastiems JAV ir Europos piliečiams, o žiniasklaidos dėmesys pradeda atitrūkti nuo kasdienių kovų, kai kurie pareigūnai baiminasi, kad Vakarų parama Ukrainai gali susilpnėti.
Ukrainos kariuomenės tarptautinio legiono atstovas spaudai pirmadienį pasišaipė iš Ukrainos karinių „globėjų pasitikėjimo savimi jausmo“, sakydamas, kad šaliai reikia kur kas daugiau paramos, jei ji nori įveikti Rusijos invaziją.
„Atrodo, kad mūsų Vakarų partnerius apėmė tam tikras pasitenkinimo jausmas, kad ginklų tiekimo, kurį Ukraina jau gavo, kažkaip pakanka karui laimėti, – per spaudos konferenciją sakė Tarptautinio legiono atstovas spaudai Damienas Magrou. – Taip nėra! Jos neužtenka niekam, kas galėtų priartinti mūsų pergalę mūšio lauke.“
