Spalio 1 dieną Airijos vyriausybė – konservatyvios centro dešinės partijos „Fianna Fail“, liberaliai konservatyvios centristinės „Fine Gael“ ir Žaliųjų partijos koalicija – pristatė 2025 metų biudžetą.
Dabartinė vyriausybė formaliai dirba tik šešis mėnesius, atsistatydinus ministrui pirmininkui iš „Fine Gael“ Leo Varadkarui (Lio Varadkarui) ir jį partijos ir šalies lyderio postuose pakeitus Simonui Harrisui (Saimonui Harisui).
Atsižvelgiant į tai, kad tai jau trečias vyriausybės pasikeitimas nuo 2020-ųjų rinkimų – dėl „Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ susitarimo dėl valdžios pasidalijimo, – kai kurie opozicijos atstovai siekia, kad visuotiniai rinkimai būtų surengti anksčiau. Turint omenyje, kad jie turi būti surengti iki 2025-ųjų kovo, itin išauga šio biudžeto sudarymo laiko ir turinio reikšmė, nurodo „Coface“.
Į biudžetą įtrauktas didelis 10,5 mlrd. eurų vertės papildomų priemonių paketas, įskaitant mokesčių mažinimus, padidintas naudas ir didesnes valstybės išlaidas infrastruktūrai, sveikatos priežiūrai ir švietimui.
Naujasis biudžetas, kaip ir buvo tikėtasi, pasirodė esąs gana ryškiai perteklinis. Tad vyriausybė ketvirtus metus iš eilės pažeis savo vidaus taisyklę dėl papildomų išlaidų, pagal kurią grynosios išlaidos negali didėti daugiau kaip 5 proc. per metus.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, pagal kurį bendrovė „Apple“ turi atlyginti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, dar labiau padidėjo spaudimas vyriausybei didinti išlaidas, palyginti su pradiniais planais. Teismo sprendimas, kuriame minima nesąžininga konkurencija dėl mažų „Apple“ mokamų mokesčių, gerokai padidino valstybės iždą ateinantiems metams ir paskatino imtis dar platesnių fiskalinių priemonių.
Pirmalaikių rinkimų tikimybė
2023-iųjų lapkritį Airijoje kilo didžiausi neramumai per daugiau nei 15 metų ir nuo to laiko padaugėjo prieš imigraciją nukreiptų demonstracijų. Nors ši įtampa siejama su imigracija, pagrindinė jos priežastis iš esmės yra būsto krizė – lapkritį riaušes sukėlė ginčai dėl imigrantų apgyvendinimo.
Būstas, kartu su imigracija, tapo itin dideliu rinkėjų rūpesčiu – beveik 20 proc. rinkėjų jį įvardijo kaip aktualiausią problemą. Tai padidino spaudimą vyriausybei labiau remti finansiškai prieinamo nuomojamo būsto iniciatyvą ir paspartinti investicijas į būsto statybą, teigiama apžvalgoje.
Pasak „Coface“, kadangi per ateinantį pusmetį turi įvykti rinkimai, perteklinis biudžetas yra strateginis žingsnis, ypač atsižvelgiant į tai, kad valdančiajai koalicijai vis dar trūksta absoliučios daugumos.
Priduriama, kad nors „Sinn Fein“, nacionalistinės ir šiuo metu didžiausios partijos parlamente, apklausų rezultatai pastaruoju metu sumažėjo, o „Fine Gael“ sustiprėjo, vyriausybė vis dar sprendžia vieno su per didelėmis išlaidomis susijusio skandalo padarinius, todėl biudžetas su papildomomis lėšomis gali pagerinti jos padėtį rinkėjų akyse.
Pastaruoju metu „Fine Gael“ priešrinkiminių apklausų rezultatai pakilo nuo maždaug 20 proc. 2024 metų pradžioje iki beveik 25 proc. spalį, todėl tampa vis labiau tikėtina, kad ministras pirmininkas paskelbs pirmalaikius rinkimus, pažymima apžvalgoje.
„Fine Gael“ pozicijos sustiprėjo, o opozicinės „Sinn Fein“ smarkiai smuko – dar prieš metus jos populiarumas siekė 33 proc., o dabar apklausose jos rezultatas sumenko iki maždaug 19 procentų.
Dabartinį palaikymo šiai partijai lygį išryškino ir tai, kad birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose ji gavo tik 12 proc. balsų. Prie sunkumų prisidėjo ir tai, kad lyderė Mary Lou McDonald (Mari Lu Makdonald) yra nepopuliari, o partija, kuri ideologiškai yra socialistinė ir socialdemokratinė, sunkiai prisitaiko prie stiprėjančio prieš imigraciją nukreipto judėjimo ir prarado dalį rinkėjų dešiniesiems.
Kitų vyriausybei priklausančių partijų apklausų rodikliai yra palyginti stabilūs: „Fianna Fail“ – 19 proc., o Žaliųjų partijos – 4 procentai. Abi šios partijos atsilieka nuo savo 2020 metų rinkimuose pasiektų rezultatų.
Vis dėlto „Fianna Fail“ įgijo pagreitį po gero pasirodymo EP rinkimuose, o tai gali dar labiau sumažinti pasipriešinimą pirmalaikiams rinkimams koalicijos viduje.
Būsto kainų šuolis
Airijos vyriausybė reguliariai turi didelį biudžeto perteklių, tačiau jis labai priklauso nuo pajamų iš įmonių pelno mokesčio, kurios nuo 11 mlrd. eurų 2019 metais išaugo iki 24 mlrd. eurų 2023-iaisiais. Didelė šių pajamų dalis atplaukia iš mažos grupelės didelių tarptautinių korporacijų – dešimčiai didžiausių mokėtojų tenka daugiau nei pusė visų surenkamų pelno mokesčių.
Biudžete numatyta daug lėšų būsto ir infrastruktūros plėtrai skatinti. Apie 9 mlrd. eurų iš nenumatytų didesnių mokestinių pajamų skirta investicijoms į tokias svarbias sritis kaip vandens ir energetikos infrastruktūra. Dar 3,2 mlrd. eurų skiriama būstui, įskaitant socialinio ir įperkamo būsto iniciatyvas, planuojant iki 2025 metų pastatyti 7,4 tūkst. naujų socialinių būstų.
Nors šios priemonės teigiamai veikia statybų veiklą, pagrindinis iššūkis yra pasiūlos apribojimai, kuriuos iš dalies lemia darbo jėgos trūkumas. Dėl to gali padidėti privačių nekilnojamojo turto (NT) vystytojų sąnaudos, viešosioms investicijoms didinant konkurenciją dėl išteklių, sakoma apžvalgoje.
Pastaraisiais metais būsto statybos Airijoje suintensyvėjo – nuo 2019-ųjų pastatyta apie 100 tūkst. namų ir butų. Tačiau šį augimą aplenkė spartus gyventojų skaičiaus augimas, kuris per tą patį laikotarpį viršijo 400 tūkst. žmonių. Dėl to būsto kainos nuo 2019 metų gruodžio šoktelėjo beveik 40 procentų.
Nors pirkimą skatinančios programos (Help to Buy scheme) pratęsimas ir mokesčių kreditų nuomininkams didinimas gali palengvinti situaciją, anot „Coface“, tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu šios priemonės dar labiau išpūs kainas.
Ekonomikos perkaitimo rizika
Iš pažiūros atrodo, kad nuo 2022 metų Airijos ekonomika lėtėjo, visų pirma dėl lėtėjančios tarptautinės veiklos, ką lėmė didėjančios palūkanų normos ir farmacijos sektoriaus nuosmukis.
Savo ruožtu veikla vidaus rinkoje toliau stiprėjo. Nuo 2021 iki 2023 metų modifikuota vidaus paklausa vidutiniškai augo 6,5 proc., ir prognozuojama, kad 2024 ir 2025 metais augs beveik po 3 procentus. Užimtumas 2024 metų II ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais buvusiu rodikliu, padidėjo 2,6 proc., pasiekdamas didžiausią iki šiol užfiksuotą užimtumo lygį.
Nors nedarbo lygis šiek tiek padidėjo, jis išlieka palyginti žemas. Toks spartaus vidaus ekonomikos augimo ir darbo jėgos trūkumo derinys, esant pertekliniam biudžetui, kelia susirūpinimą dėl galimo ekonomikos perkaitimo ir infliacinio spaudimo atsinaujinimo, ypač kai toliau didėja nominalusis darbo užmokestis.
„Coface“ teigimu, 2025 metų Airijos biudžete yra ir galimybių, ir rizikos ekonomikai. „Fine Gael“ pakilimas apklausose ir „Sinn Fein“ nuosmukis gali sudaryti prielaidas pirmalaikiams rinkimams, be to, perteklinis biudžetas gali pasirodyti patrauklus daugeliui rinkėjų.
Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, vis didesnė vyriausybės priklausomybė nuo nedidelio skaičiaus didelių bendrovių mokamų pelno mokesčių sukuria pažeidžiamumą, jei šios pajamos sumažėtų. „Coface“ pažymi, kad Airija bando sumažinti šią riziką, įkurdama Valstybinį investicinį fondą, kad ateityje gautų stabilesnes pajamas.
Be to, prognozuojama, kad struktūrinis biudžeto deficitas, į kurį neįtraukti ši nenumatytai didelė pelno mokesčių suma ir kuris grindžiamas neutraliu nedarbo lygiu, iki 2025 metų padidės iki 8,6 mlrd. eurų, o tai taip pat rodo fiskalinį pažeidžiamumą.
„Coface“ apibendrina, jog nors naujuoju biudžetu siekiama skatinti statybas ir infrastruktūrą, kad būtų sušvelninta būsto krizė, dėl esamo darbo jėgos trūkumo gali padidėti privačių NT plėtotojų išlaidos. Be to, būsto kainos gali dar labiau išaugti dėl mokesčių kreditų ir paskatų pirkėjams.
Kartu su sparčiu vidaus ekonomikos augimu ir įtempta darbo rinka – kuomet siūlomų darbo vietų yra daugiau nei jas galinčių užpildyti bedarbių – kyla reali ekonomikos perkaitimo ir atsinaujinusio infliacinio spaudimo rizika, reziumuojama apžvalgoje.
