Nepaisant sumažėjusios infliacijos, politinių ir socialinių rizikų indeksas išlieka aukštas. Anot „Coface“, tai – vis sudėtingesnės ir mažiau apibrėžtos aplinkos požymis.
Atsižvelgdama į tai, bendrovė pakeitė penkių šalių ir 17 sektorių reitingus, parodydama, kad kitąmet pasaulio ekonomikos augimas stabilizuosis, tiesa, žemesniu nei potencialiai prognozuotinu lygiu.
Nevienodo rizikingumo laipsnio
Vidurio ir Rytų Europos regione „mažiausiai rizikingi laikomi agromaisto ir farmacijos sektoriai, kurie demonstruoja stabilų augimą ir atsparumą ekonominiams svyravimams“, pranešime cituojamas „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento vadovas Mindaugas Valskys.
„Automobilių pramonė ir mažmeninės prekybos sektoriai taip pat vertinami kaip palyginti saugūs“, – pridūrė jis.
Pasak jo, statybų sektorius susiduria su didesnėmis rizikomis, kurias lemia rinkos ir finansavimo iššūkiai.
Tuo metu energetikos ir informacinių technologijų (IT) sektoriai priskiriami vidutinei rizikai. Tačiau kartu jie rodo didelį augimo potencialą.
Tekstilės ir drabužių bei transporto sektoriai vertinami kaip rizikingesni dėl sumažėjusios paklausos ir eksporto apimčių į didžiąsias Europos rinkas, sako M.Valskys.
Praėjusiais metais Lenkijoje ir Čekijoje užfiksuota didžiausia apskaičiuota grynoji IT paslaugų apyvarta regione – atitinkamai 36,6 mlrd. ir 14,3 mlrd. eurų.
Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje 2023-iaisiais taip pat užfiksuota didelė elektronikos sektoriaus apyvarta: 15,5 mlrd. eurų Vengrijoje, 13,3 mlrd. eurų Čekijoje ir 10,5 mlrd. eurų Lenkijoje.
Telekomunikacijų sektoriuje pirmauja Lenkija, apskaičiuota jo apyvarta pernai siekė 12,5 mlrd. eurų.
Apskaičiuota grynoji IT paslaugų apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje praėjusiais metais buvo atitinkamai 3,6 mlrd. eurų, 1,8 mlrd. eurų ir 4,5 mlrd. eurų. Svarbi ir elektronikos gamyba, kurios apskaičiuota grynoji apyvarta Lietuvoje pernai siekė 1,3 mlrd. eurų.
Telekomunikacijos 2023 metais sudarė 1,4 mlrd. eurų Lietuvoje, 1,2 mlrd. eurų Latvijoje bei 852,3 mln. eurų Estijoje.
Iššūkiai medienos pramonei
Vidurio ir Rytų Europos medienos pramonė susiduria su didelėmis rizikomis, kurios priklauso nuo rinkos sąlygų Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, nurodo „Coface“.
Dėl gamintojų kainų defliacijos sumažėjo produkcijos ir eksporto vertė, o didelės sąnaudos, ypač darbo užmokesčio ir energijos, toliau mažina pelningumą.
Lenkijos baldų gamintojai patiria sunkumų dėl didėjančių medienos kainų ir dėl to, kad negalima importuoti pigesnių žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.
Baltijos šalyse medienos sektorius, įskaitant baldų gamybą, yra svarbus ekonomikai. 2023 metais Lietuvoje jam atiteko 4,8 mlrd. eurų, iš kurių 63 proc. apyvartos sugeneravo baldininkai.
Latvijoje šio sektoriaus apyvarta siekė 4,1 mlrd. eurų – 91 proc. jos priklausė baldų gamintojams.
JAV ekonomika nusileidžia, euro zona nesugeba įsibėgėti
Po daug žadančios metų pradžios euro zonos pramonės sektoriuje vėl įvyko nuosmukis. Jos perspektyvos, pasak „Coface“, nėra itin džiuginančios, tai rodo sumažėjęs pirkėjų pasitikėjimo indeksas.
Vokietija, pirmaujantis Europos pramonės centras, tebėra ypač stipriai nukentėjusi – jos gamybos apimtis yra 12 proc. mažesnė nei prieš COVID-19 pandemiją.
Paslaugų sektorius, kuris buvo atsigavimo lyderis, taip pat lėtėja, o namų ūkių vartojimą vis dar stabdo žemas pasitikėjimo lygis, veikiamas politinio neapibrėžtumo.
„Coface“ ekonomistų vertinimu, Jungtinėse Valstijose pasitvirtino švelnaus nusileidimo scenarijus. JAV ekonomika ir toliau demonstruoja savo atsparumą, kurį rodo antrąjį ketvirtį pastebėtas atsigavimas (3 proc. per metus) ir išaugusi vidaus paklausa.
2024 metų trečiąjį ketvirtį tiek JAV, tiek Europoje buvo gerų naujienų dezinfliacijos srityje, vėlgi dėl mažėjančių žaliavų kainų, ypač naftos produktų.
Tačiau euro zonoje įmonės vis dar kenčia dėl smarkiai išaugusių darbo sąnaudų (4,2 proc. per metus), o tai mažina jų maržas. Visose euro zonos šalyse 2023 metų pirmąjį pusmetį pasiekusi aukščiausią lygį, maržos norma Vokietijoje ir Nyderlanduose sumažėjo beveik 2 procentiniais punktais, o Ispanijoje ir Italijoje – dvigubai daugiau.
„Coface“ ekspertai pastebi, kad dėl to įmonės išgyvena netikrumo dėl ateities laikotarpį, šį faktą patvirtina pastaraisiais mėnesiais išaugęs nemokumo atvejų skaičius.
Pagrindiniai pokyčiai verslo sektoriuose Vakarų Europoje
2024 metų spalio Vakarų Europos sektorių vertinimuose pastebima reikšmingų pokyčių, ypač informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektoriuje, kuris išlaikė stabilumą, tačiau susiduria su didėjančia konkurencija ir inovacijų poreikiu.
Automobilių pramonė, nors tradiciškai stipri, patyrė nuosmukį dėl didėjančių ekologinių reikalavimų ir perėjimo prie elektrinių transporto priemonių.
Statybų sektorius taip pat susiduria su iššūkiais, nes didėja medžiagų kainos ir trūksta darbo jėgos – šie veiksniai lemia projektų vėlavimus.
Toliau tvirtai laikosi farmacijos sektorius, tačiau jis susiduria su didesniais reguliavimo reikalavimais ir konkurencija iš naujų rinkų.
Taigi, siekdami išlaikyti konkurencingumą, Vakarų Europos verslo sektoriai prisitaiko prie besikeičiančių ekonominių sąlygų ir technologinių pokyčių.
Kinija ir Rusija
Nepaisant paramos priemonių, Kinijos ekonomika ir toliau lėtėja, nes ją slegia nekilnojamojo turto rinkos krizė ir vangi vidaus paklausa, pažymima „Coface“ tyrime.
Tuo metu dauguma Rusijos verslo sektorių šiuo metu patenka į didesnės rizikos zoną, ypač chemijos, tekstilės ir medienos pramonės sritys, kurios susiduria su rimtais iššūkiais dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir tarptautinių sankcijų dėl plataus masto karo Ukrainoje.
Šie sektoriai yra vertinami kaip ypač rizikingi, o jų ateitis nėra aiški.
Vis dėlto iš kitų išsiskiria farmacijos sektorius, nes jis demonstruoja stabilumą ir augimo potencialą nepaisant bendros ekonominės situacijos.
