Tačiau nerimą kelia didėjanti kredito rizika dėl susikaupusių uždelstų mokėjimų, pažymi „Coface“. Be to, į akis krinta vokiečių įmonių pesimizmas dėl dabartinės padėties, ypač dėl politinio neapibrėžtumo šalies viduje ir prastų verslo perspektyvų.
Dėl to stiprinamos rizikos mažinimo strategijos, vis daugiau įmonių pageidaujant labai trumpų mokėjimo terminų.
Nesant jokių naujų rizikos lygį pakeliančių įvykių, turinčių įtakos Vokietijos ekonomikai, mokėjimo terminų ar vėlavimo rodikliai reikšmingai nesikeičia – mokėjimo terminus 2024 metais siūlo 80 proc. visų į tyrimą įtrauktų įmonių, o tai beveik atitinka prieš COVID-19 pandemiją buvusį 81 proc. lygį.
Bendra pirmenybė trumpiems kredito terminams Vokietijoje išliko nepakitusi – 2024-aisiais vidutinis mokėjimo laikotarpis buvo 32,1 dienos, o tai yra mažiausias terminas visose šalyse, kuriose „Coface“ skelbia tokius tyrimus.
Dėl vėluojančių mokėjimų didėja kredito rizika
Įmonių, pranešančių apie naujus mokėjimų vėlavimus, skaičius šiais metais toliau normalizavosi ir sudaro 78 procentus. Vidutinė apmokėjimų vėlavimų trukmė 2024-aisiais labai nežymiai padidėjo iki 30,8 dienos.
Tačiau, pasak „Coface“, šiais metais išaugo kredito rizika dėl susikaupusių pradelstų mokėjimų nuo pusmečio iki dvejų metų – 16 proc. Vokietijos įmonių pranešė apie itin ilgus uždelstus mokėjimus, sudarančius 2 proc. ar daugiau jų metinės apyvartos.
Didžiausią poveikį patyrė mašinų sektorius – 30 proc. tyrime dalyvavusių įmonių pranešė apie pradelstus mokėjimus, kurie sudaro daugiau kaip 2 proc. jų metinės apyvartos.
„Vėluojantys mokėjimai yra didelė auganti rizika Vokietijos įmonėms. Remiantis mūsų „Coface“ patirtimi, 80 proc. šių pradelstų mokėjimų visame pasaulyje niekada nėra grąžinami, todėl jie kelia reikšmingą verslo riziką, kuri galiausiai gali privesti prie nemokumo“, – teigė „Coface“ ekonomistė Christiane von Berg (Kristianė fon Berg).
„Norėdamos išvengti tokio pavojaus, įmonės dabar nedvejodamos įgyvendina rizikos mažinimo strategijas ir pritaiko savo mąstyseną prie pablogėjusių perspektyvų“, – pridūrė ji.
Politinis neapibrėžtumas tampa pagrindine verslo rizika
Beveik pusė Vokietijos įmonių nurodė, kad jų dabartinė verslo padėtis 2024 metais pablogėjo, o apie pagerėjimą pranešė tik 9 proc. tyrimo dalyvių. Įmonių nuotaikos šiuo metu yra pesimistiškesnės nei 2020-aisiais prasidėjus COVID pandemijai ar 2022-aisiais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje.
Kalbant apie verslo perspektyvas, vokiečių įmonės 2025 metais tikisi stabilumo, pažymi rizikos valdymo bendrovė.
Politinis neapibrėžtumas Vokietijoje ir visame pasaulyje gali turėti įtakos šioms perspektyvoms, o didžiausia rizika kyla eksporto verslui. Po to seka tiekimo grandinės problemos ir Vokietijai būdingi vietos sunkumai.
Šiomis aplinkybėmis Vokietija praranda geros verslo vietos reputaciją, o tai naudinga Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Europos Sąjungos šalims.
Kad padidintų savo atsparumą, 2024 metais rizikos mažinimo priemones taiko 16 proc. Vokietijos įmonių, 4 procentiniais punktais daugiau nei pernai, o 29 proc. tyrime dalyvavusių įmonių tikisi įgyvendinti tokias strategijas per ateinančius trejus metus, ypač tokiuose eksportu besiverčiančiuose sektoriuose kaip mašinų, informacinių ir ryšių technologijų bei farmacijos ir chemijos pramonė.
„Coface“ įmonių mokėjimų patirties Vokietijoje tyrimas atliktas 2024 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais, jame dalyvavo 774 bendrovės.
