Projekte teigiama, kad šalys pripažins „paramos poreikį teisingam perėjimui“ – tai nuoroda į iškastinio kuro pramonėje dirbančių asmenų raginimus teikti finansinę paramą, kai jie panaikins darbo vietas ir verslus.
Vis dėlto tekste nėra jokių nuorodų į konkretų „nuostolių ir žalos“ – bendros visuotinio atšilimo pasekmių kainos – finansavimą, nors tai buvo pagrindinis neturtingesnių šalių reikalavimas.
Šeštadienį paskelbtame dokumente iškastinis kuras minimas ne taip vienareikšmiškai kaip ankstesniame projekte, kuriuo buvo raginama „sparčiau atsisakyti anglių ir subsidijų iškastiniam kurui“.
Be to, šalys raginamos greičiau įgyvendinti savo planus dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, taip pat pateikti naujus planus iki 2022-ųjų pabaigos – trejais metais anksčiau nei numatyta Paryžiaus susitarime.
Britų pareigūnai, pirmininkaujantys Glazge, Škotijoje, vykstančioms deryboms, sulaužė ankstesnių derybų tradiciją, vėlų penktadienį nurodydami beveik 200 šalių derybininkams eiti pailsėti, o ne dirbti ištisą naktį.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė manantis, kad dviejų savaičių derybose, kurios turėjo baigtis penktadienio vakarą, „laukiama ambicingų rezultatų“.
Mokslininkai teigia, kad pasaulis nespėja pasiekti ambicingo 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslo – neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
