JT antradienį paskelbė naujausią pasaulinio susitarimo klimato klausimais projektą, kuriame pateikiamos visos galimybės dėl iškastinio kuro – nuo laipsniško jo atsisakymo iki visiško šio klausimo neaptarinėjimo.
Naftos, dujų ir akmens anglių gavybos likimas yra opiausias klausimas, sprendžiamas JT klimato kaitos derybose Dubajuje. Nesutarimai dėl iškastinio kuro ateities konferencijoje dominuoja.
Antrojoje derybų teksto versijoje pateikti trys galimi variantai, taip sudarant sąlygas sunkioms diskusijoms, kai beveik 200 šalių atstovai bandys pasiekti galutinį susitarimą.
Pirmuoju pasiūlymu rekomenduojama metodiškai palaipsniui visiškai atsisakyti iškastinio kuro – tai griežčiausia pozicija, kurią Pietų pusrutulio salų valstybės, susiduriančios su kylančio jūros lygio pavojumi, laiko būtina.
Antruoju raginama sparčiau atsisakyti projektų, neturinčių pakankamų teršalų surinkimo ir saugojimo priemonių, ir sparčiai mažinti iškastinio kuro naudojimą, kad iki 2050-ųjų pasaulinė energijos gamyba taptų neutrali klimato atžvilgiu.
Trečiasis 24 puslapių projekte pateiktas variantas – išvis neminėti iškastinio kuro naudojimo mažinimo ar atsisakymo. Šią poziciją palaiko naftos milžinė Saudo Arabija ir Kinija.
Ankstesnėje versijoje buvo paminėtos tik laipsniško nutraukimo arba silpnesnio laipsniško mažinimo galimybės.
Saudo Arabijos energetikos ministras pirmadienį agentūrai „Bloomberg“ pareiškė visiškai atmetantis raginimus palaipsniui mažinti iškastinio kuro gavybą, ir leido suprasti, kad šiuo klausimu laukia įnirtinga kova.
Tekste pateiktos galimybės dėl iškastinio kuro paruošia dirvą intensyvioms būsimoms diskusijoms, sakė organizacijos „Climate Action Network International“ atstovas Harjeetas Singhas (Hardžytas Singhas).
Galutinis tekstas teoriškai turėtų būti parengtas iki gruodžio 12 dienos.
Tai yra oficialus atsakas į rugsėjį paskelbtą pasaulinę apžvalgą, parodžiusią, kiek mažai pasaulis padarė, kad įveiktų klimato krizę.
Rekordinis lobistų skaičius
Pasak aktyvistų grupių, deryboms Dubajuje buvo akredituotai beveik 2,5 tūkst. iškastinio kuro pramonės lobistų – tai rekordinis skaičius.
Nevyriausybines kovos su klimato kaita organizacijas vienijanti grupė „Kick Big Polluters Out“ teigė, kad buvo nustatyti 2 456 asmenys, turintys su iškastiniu kuru susijusių interesų. Tai maždaug keturis kartus daugiau nei pernai per COP27.
Koalicija pridūrė, kad bendrai jų yra daugiau nei žmonių bet kurios dalyvaujančios šalies delegacijoje, išskyrus Braziliją ir JAE.
Aktyvistai nerimauja dėl iškastinio kuro pramonės lobistų įtakos nuo tada, kai COP28 pirmininku buvo paskirtas JAE nacionalinės naftos bendrovės ADNOC vadovas Sultanas al Jaberas (Sultanas Džaberas).
Niūrios prognozės
Antradienį paskelbtoje organizacijos „Global Carbon Project“ metinėje ataskaitoje apskaičiuota, kad yra 50 proc. tikimybė, jog iki maždaug 2030-ųjų pasaulinis temperatūros padidėjimas viršys 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytą ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio padidėjimą palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos.
Tarptautinis klimato mokslininkų konsorciumas taip pat nurodė, kad pernai iškastinio kuro pramonės sukelta tarša anglies dvideginiu padidėjo 1,1 proc., o Kinijoje ir Indijoje – esančiose atitinkamai pirmoje ir trečioje vietoje pagal taršą – sparčiai augo.
Grupės „Climate Action Tracker“ metiniame atnaujintame pranešime apie vyriausybių planus teigiama, kad prognozuojamas pasaulinis atšilimas šiek tiek padidėjo – 0,1 Celsijaus laipsnio – ir kad iki šimtmečio pabaigos pasaulio temperatūra padidės katastrofiškai – 2,5 Celsijaus laipsnio.
„Nepaisant pažadų, vyriausybės nesiėmė pakankamai veiksmų, kad sumažintų prognozuojamą atšilimą, o kai kurios vietoje to ėmėsi klaidingų sprendimų, tokių kaip anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas, kad pasaulis ir toliau būtų priklausomas nuo iškastinio kuro“, – sakoma pranešime.
„Išvarykite didžiuosius teršėjus!“
Antradienį dešimtys žmonių, kaitinant saulei, COP28 susitikimo vietoje susirinko į protestą, laikydami plakatus su užrašais „Atsisakykite iškastinio kuro dabar“ ir „Nustokite finansuoti iškastinį kurą“.
Jie skandavo: „Išvarykite didžiuosius teršėjus!“.
„Jei Jungtinės Tautos ir toliau leis iškastinio kuro pramonei vadovauti klimato švelninimui ir vadovauti COP (...). Aš visiškai netikiu, kad COP bus sėkminga“, – naujienų agentūrai AFP sakė JAV įsikūrusios aplinkosaugos grupės „Indigenous Environmental Network“ narys Thomas Harmy Josephas (Tomas Harmis Džozefas).
