Pranešama, kad tekste neužsimenama apie pagrindinį ginčytiną klausimą – kiek turtingosios pasaulio valstybės skirs lėšų besivystančioms šalims. Tekste šį suma, kurią galėtų skirti donorai, pažymėta iksu.
Taip yra iš esmės todėl, kad turtingosios pasaulio šalys dar nėra pasiekusios galutinio susitarimo.
COP29 pirmininkaujančiam Azerbaidžanui iš esmės pavyko suvienyti susiskaldžiusį pasaulį klimato kaitos klausimu, tačiau tik iš nerimo ir atviro nepritarimo šiam klausimui perspektyvos.
Baku vykstančiose derybose daugiausia dėmesio skiriama tam, kad besivystančios šalys gautų daugiau pinigų ir galėtų atsisakyti iškastinio kuro, prisitaikyti prie klimato kaitos ir atlyginti ekstremalių oro sąlygų padarytą žalą.
Visgi šalių nuomonės dėl to, kiek pinigų tam reikės, labai skiriasi. Keli ekspertai mano, kad reikia maždaug 1 trln. dolerių (944,91 mlrd. eurų), o derybininkai sako, kad turtingosios šalys yra pasirengusios skirti tik kelis šimtus milijardų.
Taigi, likus dienai iki COP29 susitikimo pabaigos tiksli suma vis dar neaiški.
Nusivylimas
Kolumbijos aplinkos ministrė Susana Mohamed nurodė, kad kol turtingosios valstybės nėra nurodžiusios tikslios sumos, tol derybos yra bevaisės.
Panamos atstovas Juanas Carlosas Monterrey Gomezas (Chuanas Karlosas Monterėjus Gomesas) pareiškė, kad „skaidrumo trūkumas yra tarsi spjūvis į veidą pažeidžiamiausiems.“
„Tai visiška nepagarba toms šalims, kurioms tenka didžiausia šios krizės našta, – teigė jis. – Išsivysčiusios šalys turi nustoti žaisti žaidimus su mūsų gyvenimu ir pateikti rimtą kiekybinį finansinį pasiūlymą.“
J. C. Monterrey Gomezas klausė: „Dėl Dievo meilės, kokia bus kita stotelė? Marsas? Ar mums reikia skristi į kosmosą, kad iš išsivysčiusių šalių gautume kiekybinį skaičių ir galėtume pradėti derybas čia?“
Ramiojo vandenyno salos Niujės atstovė Esa Ainuu (Esa Ainu) taip pat priekaištavo, kad susitarime dėl projekto nėra tikslaus skaičiaus.
„Mums Ramiojo vandenyno regione tai labai svarbu, – sakė ji. – Mes negalime pabėgti į dykumą. Negalime pabėgti kur nors kitur. Mums tai yra realybė. Jei (diskusijos dėl) finansavimo neatneša jokių teigiamų rezultatų, (tada) ko mes vykstame į COP?“
Nusivylimą taip pat išreiškė analitinio centro „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas (Mohamedas Adovas).
„Mums reikia skaičiaus, bet dabar turime tik tuščią popieriaus lapą“, – pareiškė jis.
Maroko klimato tyrimų centro „Imal Initiative for Climate and Development“ direktorius Iskanderas Erzini Vernoit (Iskanderas Erzinis Vernua) teigė esąs nusivylęs, kad iki šiol nepateikti konkretūs skaičiai ir į diskusijas nepakankamai neįsitraukusios išsivysčiusios šalys.
Net Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pareiškė: „Nemanau, kad galima vis tęsti ir tęsti, neišsiaiškinus pagrindinių derybų aspektų.“
„Nesubalansuotas, neįgyvendinamas ir nepriimtinas“
Nors vyriausiasis derybininkas Yalchinas Rafiyevas (Jalčinas Rafijevas) pabrėžia, kad planas yra subalansuotas, tačiau visos pusės nuolat kartoja, kad taip nėra, ir pabrėžia, kad laikas bėga.
„Mes norėtume ištaisyti pusiausvyrą. Ji visiškai pakrypusi“, – sakė Pakistano delegatė Romina Khurshid Alam (Romina Churšid Alam).
Europos Sąjungos (ES) klimato pasiuntinys Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) projektą pavadino „nesubalansuotu, neįgyvendinamu ir nepriimtinu“.
COP29 pirmininkaujantis Azerbaidžanas savo ruožtu pareiškime pabrėžė, kad projektas nėra galutinis.
„COP29 pirmininkės durys visada atviros, ir mes džiaugiamės visais pasiūlymais, kuriuos šalys norėtų pateikti“, – sakoma pareiškime.
Jame priduriama, kad galimi finansinio tikslo skaičiai bus paskelbti su kitu projektu.
COP29 pirmininkas Mukhtaras Babayevas (Muchtaras Babajevas) sušaukė vadinamąjį Kurultajų – tradicinį Azerbaidžano susitikimą, kuriame derybininkai kalbėjo, kad išklausytų visas šalis ir pasiektų kompromisą. Jis sakė, kad „išklausę visas nuomones, nubrėšime tolesnius veiksmus dėl būsimų iteracijų“.
