Prezidentas Volodymyras Zelenskis antrą kartą per mėnesį atvyko į Italiją, kur vėl susitiks su ministre pirmininke Giorgia Meloni. Jis priėmė kvietimą apsilankyti Romoje spalio 9 d. vakare, nes buvo atšauktas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas Ramšteino formatu.
Skelbiama, kad ketvirtadienį V.Zelenskis taip pat vyks į Paryžių, kur Eliziejaus rūmuose susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Penktadienį V.Zelenskis lankysis Vatikane, kur jį sutiks popiežius Pranciškus, o iš ten keliaus į Berlyną. Ukrainos vadovas taip pat planuoja susitikti su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kuris šiuo metu lankosi Londone.
Pasak straipsnio, šie V.Zelenskio žingsniai rodo Kyjivo įsitikinimą, kad „dabar pats laikas ieškoti išeities, kuri neparklupdytų Ukrainos ant kelių“ ir norą rasti sprendimą, kuris užtikrintų Ukrainai taiką ir apsaugotų ją nuo būsimos Rusijos agresijos.
Trečiadienį Dubrovnike vykusio Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikimo metu Ukrainos vadovas pažymėjo, kad šį rudenį ir žiemą Ukraina turi realią galimybę pasiekti taiką ir stabilumą. Jis pabrėžė, kad padėtis fronte atveria galimybes imtis ryžtingų veiksmų, kad karas būtų užbaigtas iki 2025 m.
„Corriere della Sera“ rašo, kad tokį prezidento ryžtą galima įvairiai interpretuoti. Pavyzdžiui, jis žino, kad rugsėjis, kaip dokumentuoja žurnalas „Grand Continent“, buvo didžiausių teritorinių nuostolių Ukrainai mėnuo nuo 2022 m. pirmojo pusmečio: Maskva užkariavo mažiausiai 468 kv.km. Žinoma, tai Rusijai atsiėjo drakonišką kainą: ji kasdien prarasdavo apie tūkstantį rusų aukų per dieną, įskaitant žuvusiuosius ir sužeistuosius.
Šiuo metu Ukrainos pajėgos visame Donbaso fronte yra gausesnės ir apginkluotos. Pats rugpjūčio pradžioje V.Zelenskio pradėto Kursko įsiveržimo pasirinkimas turi paradoksalių aspektų: vienas iš tikslų taip pat buvo parodyti dinamiškumą Ukrainos išorės rėmėjams, pakelti jų pačių kovinę dvasią dėl karo baigties ir paskatinti juos suteikti daugiau ginklų ir priemonių.
„Tačiau dabar nemaža dalis elitinių Ukrainos dalinių tam tikra prasme yra įstrigę Rusijos teritorijoje ir negali ateiti į pagalbą Donbaso kontakto linijoje. Kyjive manoma, kad pasitraukimas iš Kursko ukrainiečių gyvybėmis kainuotų dar brangiau nei pasilikimas ten, jau vien dėl to, kad baiminamasi, jog Maskvos kariuomenė persiunčiamus dalinius iš Rusijos persekios į kitoje sienos pusėje esantį Sumų regioną“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad planas, kurį europiečiams siūlo V.Zelenskis, turi savo logiką, padiktuotą karo spaudimo.
Kariniu lygmeniu Ukrainos vadovybė laukia rudeninių liūčių, kad rusai iki gruodžio mėnesio negalėtų pasistūmėti į priekį. Savo ruožtu Kyjivas po trijų mėnesių tikisi turėti tūkstančius papildomų raketų gynybai.
„Tačiau dabar V.Zelenskis nori įtikinti europiečius politiniu lygmeniu. Jis, pavyzdžiui, žino, kad niekada negalės oficialiai atsisakyti okupuotų teritorijų. Nepaisant to, jis būtų pasirengęs paliauboms dabartinėje linijoje – nepripažįstant naujos oficialios sienos – mainais į tam tikrus Vakarų įsipareigojimus. Pirma, Jungtinių Valstijų saugumo garantijos, panašios į tas, kurias amerikiečiai suteikė Japonijai, Pietų Korėjai ir Filipinams“, – rašo italų leidinys.
Tuo tarpu iš Romos, Paryžiaus ir Berlyno V.Zelenskis greičiausiai norėtų garantijų dėl greito įstojimo į Europos Sąjungą, kuri suteiktų Ukrainai augimo perspektyvą.
„Tai nebus lengva, nes Vladimiras Putinas nesitenkina teritorijomis, kurias jis jau atplėšė milijono žmonių krauju. Kremliaus vadovas nori destabilizuoti Ukrainą ir politiškai ją kontroliuoti. Maskvos gynybos aparato biudžetas 2025 m. nuo šių metų 108 mlrd. dolerių padidės iki maždaug 130 mlrd. dolerių. Galų gale Maskva iš naftos eksporto gaus daugiau pinigų nei prieš karą. Kol sankcijos neįkąs stipriau, sulenkdamos Rusijos karo mašiną, V. Putinas neturi pagrindo sėsti prie taikos stalo.“
-
Švedijos gynybos ministras įvertino Rusijos galimybes užimti Baltijos šalis ir įsitvirtinti jūroje
-
V.Zelenskis prognozuoja karo pabaigą kitais metais: tai lemia situacija fronte
-
V. Zelenskis leidžiasi į kelionę po galingąsias Europos šalis
-
Ne taip pastatei automobilį: R.Kadyrovas nusprendė siųsti į karą eismo taisyklių pažeidėjus
-
JAV pareigūnai apskaičiavo, kiek laiko Ukraina gali išlaikyti teritoriją Kursko srityje
-
Rusijos smūgio Odesoje aukų skaičius padidėjo iki aštuonių
Sukėlė Ukrainos pasipiktinimą
Į Italijos leidinio straipsnį sureagavo prezidento V.Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas. Pasak jo, šiame leidinyje pateikta informacija neatitinka tikrovės, skelbia ukrainiečių žiniasklaida.
„Mes turime Taikos formulę, kurioje aiškiai išdėstyta, kaip Ukraina įsivaizduoja teisingą taiką, ir būtent šiuo pagrindu vyksta derybos su partneriais dėl Ukrainos pozicijos stiprinimo“, - pabrėžė jis.
Prezidento patarėjas priminė, kad „pergalės planas“, kuris artimiausiomis dienomis bus pristatytas Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Italijai ir Vokietijai, yra įrankis „pastūmėti situaciją Taikos formulės įgyvendinimo link“.
Žinia sukėlė ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoją Mychailo Podoliaką, kuris susirašinėjimo platformoje „Telegram" pareiškė, kad nėra jokių sąvokų „teritorija mainais į saugumo garantijas“ ar kitų „mainų formatų“.
Pasak jo, nenugalėjus šalies agresorės, Rusija neturi veiksmingų saugumo garantijų ir niekas nesutiks jų suteikti.
„Rusija toliau plėsis, didindama savo apimtis ir suprasdama, kad už masinius nusikaltimus nebus taikoma jokia apatinė atsakomybė ir niekas tiesiogiai nesikiš, net jei ji tūkstančiais žudys civilius gyventojus. Palikime nuošalyje nelogiškas iliuzijas ir nepagrįstas viltis“, - sakė M.Podoliakas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiandien daliai sąjungininkų „trūksta politinės valios“ priimti veiksmingus sprendimus „dėl ginklų ir neoficialių draudimų atšaukimo“.
