Didinama kontrolė
„Tai yra pati blogiausia situacija nuo pat tada, kai Kim Jong Unas perėmė valdžią. Režimas žino, kad neturi daug perspektyvų, tad sunkumus jis ketina ištverti didindamas valstybės kontrolę“, – esamą situaciją komentuoja Japonijos leidinio „Rimjingang“, kuris reguliariai skelbia Šiaurės Korėjos šaltiniais paremtą informaciją, redaktorius Jiro Ishimaru.
Režimo stebėtojai sako, kad norėdama užkirsti COVID-19 patekimui į šalį, Šiaurės Korėja ėmėsi vieno griežčiausių išorės sienų uždarymų pasaulyje ir taip pastūmėjo šalies ekonomiką į blogiausią poziciją nuo pat 2011 metų, kai režimo kontrolę į savo rankas perėmė Kim Jong Unas.
Pandemija užkirto kelią nelegaliai prekybai su Kinija, nuo kurios malonės labai priklauso Šiaurės Korėja. Taip buvo panaikintas nemažos dalies piliečių pragyvenimo šaltinis, o šalyje ėmė stigti kai kurių daiktų – cukraus, mašinų dalių, medicininių priemonių.
Sustojo ir Kim Jong Uno vystyti projektai – pajūrio kurortas ir naujos ligoninės sostinėje Pchenjane statybos – taip primenant, kad net ir režimo lyderis nėra aukščiau ekonominių suvaržymų naštos.
Iškilę ekonominiai sunkumai, nors ir nėra tokie slegiantys, kaip Šiaurės Korėjoje kilęs badas po Sovietų Sąjungos žlugimo, visgi gali būti, kad yra didžiausias iki šiol turėtas išbandymas pačiam Kim Jong Unui.
„Jis kalbėjo apie dideles ambicijas ir žmones, kuriems nereikės veržtis diržų. Bet jei palyginsime dabartinę situaciją su keltomis ambicijomis, tai matome ją kaip labai problemišką“, – sako tinklalapio „North Korean Economy Watch“ redaktorius Benjaminas Katzeffas Silbersteinas.
Investuoja į kariuomenę
Šiaurės Korėja tvirtina, kad šalyje nėra užfiksuota COVID-19 atvejų, kas, žvelgiant iš šalies, atrodo neįtikima. Nepaisant to, šalis užsidarė karantine, apribojo judėjimą tarp regionų ir net įvykdė mirties bausmę pareigūnui, kuris į režimą įvežė prekių, taip pažeisdamas su COVID-19 apribojimais susijusiu draudimus. Tokią informaciją žvalgybinėse ataskaitose skelbia Pietų Korėja, rašo „Los Angeles Times“ rašo apžvalgininkė Victoria Kim.
Tuo metu Seule įsikūrusi Korėjos prekybos asociacija nurodo, kad Šiaurės Korėjos prekybos apimtys su Kinija praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 80 proc. Visus praėjusius metus režimo kariuomenė vykdė griežtą sienų kontrolę – 880 mylių bendra Kinijos ir Šiaurės Korėjos siena anksčiau buvo keliu, per kurį iš režimo į kaimyninę Kiniją bėgdavo korėjiečiai bei iš ten atgal būdavo gabenama kontrabanda. Tačiau pernai čia buvo įvesta taktika, kurios metu buvo leidžiama pareigūnams šaudyti į bėglius.
„Los Angeles Times“ rašo, kad Šiaurės Korėja, turėdama prastai aprūpintą ir silpną sveikatos apsaugos sistemą bei neturėdama pakankamai galimybių artimiausiu metu įsigyti vakcinoms nuo COVID-19, ir toliau liks užsidariusi griežtomis sąlygomis nuo pasaulio, kai šis priešingai – pradės iš lėto atsiverti.
Kitas neraminantis faktorius – maisto stygius.
Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad dar 2017-2019 metais daugiau nei 45 proc. Šiaurės Korėjos gyventojų nepakankamai maitinosi ir tai buvo neabejotinai pats prasčiausias rodiklis Azijoje. Tačiau nepaisant to, Kim Jong Uno režimas, panašu, vėl daug investavo į kariuomenę – sausį surengtame kariniame parade išdidžiai buvo demonstruojama iš povandeninių paleidžiama balistinė raketa, kurią režimo propaganda vadino galingiausiu pasaulio ginklu.
COVID-19 kaip pasiteisinimas
Jiro Ishimaru sako, kad užsidarymas nuo pasaulio baudžia Šiaurės Korėją.
Tarptautinės sankcijos nukreiptos į režimo eksportą bei užblokavo naftos importą į šalį, tačiau neturėjo įtakos importuojamoms maisto prekėms. Tačiau sienų uždarymas paveikė paprastus Šiaurės Korėjos piliečius, kurie niekada nėra patyrę tokio užsidarymo.
„Visi jie sako, kad mes bijome susirgti ne dėl koronaviruso, o dėl bado“, – situaciją apibendrina „Rimjingang“ redaktorius.
Analitikai pastebi, kad COVID-19 pandemija galėjo tapti atpirkimo ožiu Kim Jong Uno ekonominėms nesėkmėms ir paskatinti atšaukti kai kurias vykdytas reformas.
„COVID-19 situacija yra nenuspėjama, ji paveikė visą pasaulį, ne tik Šiaurės Korėją. Tam tikru požiūriu tai yra pasiteisinimas, režimas gali pasakyti, kad tai ne jų kaltė, o tokia yra pasaulinė situacija“, – teigia Seulo universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius Yng Moon-soo.
Tuo metu Benjaminas Katzeffas Silbersteinas svarsto, kad nors Kim Jong Unui priklauso absoliuti Šiaurės Korėjos valdžia, tačiau ekonominės nesėkmės gali turėti įtakos jo autoriteto teisėtumui Pchenjano elito akyse. Analitikas sako, kad situacijos iliustracija yra Kim Jong Uno asmeniškai skatinti statybų projektai, kurie taip ir lieka neužbaigti.
„Jiems režimo lyderis skyrė daug dėmesio ir jų tiesiog negali užbaigti. Jei pagalvotume, kokį didelį vaidmenį Šiaurės Korėjoje užima šalies lyderis ir kiek jis asmeniškai investavo laiko ir įtakos į šiuos nepasisekusius projektus – tai turėtų ką nors sakyti“, – svarsto analitikas.
