Koronaviruso pandemija didelėje pasaulio dalyje gūžiasi, bet Pietų Amerikoje toliau siautėja. Šiame žemyne – tik 5 proc. visų pasaulio gyventojų, bet net ketvirtadalis planetoje užfiksuotų mirčių nuo COVID-19.
Dvylikoje šalių jau mirė beveik milijonas žmonių. Praėjusį savaitgalį, kilus dar vienai pražūtingai banga, pusės milijono mirčių ribą peržengė Brazilija, kurioje, skaičiuojant vidurkį, virusas kasdien pražudo septynis kartus daugiau žmonių nei Indijoje.
Kolumbija ir Argentina, kuriose kartu sudėjus gyvena 95 mln. žmonių, kiekvieną dieną užfiksuoja triskart daugiau mirčių nei visoje Afrikoje.
O ir apskritai – iš 10 pasaulio valstybių, kuriose mirštamumo nuo koronaviruso lygis didžiausias, septynios yra Pietų Amerikoje. Žemyne mirčių vidutiniškai aštuonis kartus daugiau nei kitur pasaulyje.
Kas tai lemia? Ekspertų teigimu, regione žmonės lėtai skiepijami ir tiesiog yra labiau nutukę – tai didina riziką sunkiai susirgti užsikrėtus – nei Afrikos ar Azijos šalių gyventojai. Be to, miestai čia perpildyti, tad juose sparčiau plinta užkrečiamesni koronaviruso variantai.
Galiausiai daugelyje valstybių sveikatos apsaugos sistemos visada buvo gana trapios. Pridėkime populistus, dabar jau nė nebandančius suvaldyti pandemiją, ir paveikslas tampa itin niūrus.
Virpina politiniai neramumai
„Nors užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 JAV bei kitose valstybėse mažėja, Pietų Amerika šiuo metu yra virtusi pandemijos epicentru“, – konstatuoja epidemiologė Denise Garrett, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centruose dirbusi daugiau nei 20 metų.
Svarbiausia, kad pandemijos efektą Pietų Amerika jaus dar daug metų. Paskaičiuota, kad virusas įstūmė milijonus žmonių atgal į skurdą, nusiaubė šalių ekonomikas ir daugiau nei metams atėmė iš daugybės vaikų galimybę eiti į mokyklą.
Be to, kaip ir kitur, dalis perpildytų ligoninių turėjo atidėti planines procedūras, susijusias su, pavyzdžiui, asmenimis, kuriems diagnozuotas vėžys. Akivaizdu, kad artimiausiais metais regione tiesiog išsprogs aibė kitų sveikatos problemų.
Virusas įstūmė milijonus žmonių atgal į skurdą, nusiaubė šalių ekonomikas ir daugiau nei metams atėmė iš daugybės vaikų galimybę eiti į mokyklą.
Pietų Amerikoje taip pat auga piliečių pyktis dėl vyriausybių bejėgiškumo. Su pykčiu didėja ir politinių neramumų tikimybė.
Audringi protestai jau supurtė Kolumbiją, kur kilus trečiajai bangai mirė jau daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Skandalingojo Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro, kuris ilgai niekino pandemiją, elgesys bus tiriamas parlamente, o didmiesčiuose demonstracijos irgi vis didesnės.
Peru nepatenkinti žmonės prezidentu išrinko marksistinės partijos „Laisvas Peru“ lyderį Pedro Castillo, o Čilėje kairiųjų grupės dabar ruošia naujos Konstitucijos juodraštį.
Blogiausi pasaulyje mirštamumo nuo COVID-19 rodikliai – priėjimo prie jūros ar vandenyno neturinčiame Paragvajuje, kur vienam gyventojų tenka net 19 kartų daugiau mirčių nei JAV.
Savo ruožtu Kolumbijoje, kur gyvena 50 mln. žmonių, praėjusią savaitę užregistruota maždaug 4,2 tūkst. mirčių nuo koronaviruso – 50 proc. daugiau nei visoje Afrikoje, nors ten, žinoma, labai nemažai mirčių nepriskiriamos COVID-19.
Gyvybes kainavusios klaidos
Dalis regiono šalių, pavyzdžiui, Čilė, išties sparčiai skiepijo savo gyventojus – nors ir ne itin efektyviomis kiniškomis vakcinomis. Bet visoje Pietų Amerikoje kol kas vakcinuota mažiau nei dešimtadalis žmonių.
Visos Amerikos sveikatos organizacijos (PAHO) direktorė Carissa Etienne neseniai paragino Didžiojo septyneto šalių lyderius greičiau įvykdyti pažadą skirti besivystančioms šalims 1 mlrd. vakcinų dozių iki 2022 metų pabaigos.
JAV Baltieji rūmai paskelbė, kad perleis 92 valstybėms 500 mln. „Pfizer/BioNTech“ vakcinų, bet iš Pietų Amerikos šalių čia atsidūrė tik Bolivija ir Gajana.
„Mes krizėje gyvename jau kelis mėnesius. Jei tarptautinė bendruomenė nepadės, atsigavimas nusikels į tolimą ateitį“, – pripažino C.Etienne.
Argentinoje, kur užsikrėtimų nuo vasario padaugėjo keturiskart, prezidentas Alberto Fernandezas sulaukia kritikos dėl to, kad nesugebėjo šaliai išrūpinti daugiau vakcinų. Bent viena doze paskiepyti beveik trečdalis šalies gyventojų, tačiau abiem – vos 8 proc.
Pernai Peru vyriausybė buvo tokia tikra, jog nebus antrosios bangos, kad net atšaukė susitarimus statyti naujas gamyklas, kuriose būtų gaminami deguonies balionai.
„Manau, kad vyriausybė mane visiškai pamiršo“, – teigė 73-ejų anglų kalbos mokytoja Kitty Sanjuas, kuri pirmąja doze buvo paskiepyta balandį ir vis dar laukia antrosios.
Kai kuriose šalyse vyriausybės, matydamos, kad uždaryti žmones namuose iš esmės neįmanoma, tiek atvirai, tiek slapta nusprendė laukti, kol susiformuos vadinamasis kolektyvinis imunitetas. Rezultatas – begalė mirčių.
Pandemijos pradžioje Peru sveikatos apsaugos ministru dirbęs Victoras Zamora dabar tvirtina, esą pernai vyriausybė buvo tokia tikra, jog nebus antrosios bangos, kad net atšaukė susitarimus statyti naujas gamyklas, kuriose būtų gaminami deguonies balionai. Tokio sprendimo pasekmės, vėlgi, buvo mirtinos.
„Vyriausybė apsiskaičiavo. Valdžioje kažkodėl buvo tikima vertinimais, esą jau pasiekėme kolektyvinį imunitetą“, – sakė V.Zamora.
Antsvorio problema
Peru padėtis dabar itin prasta. 32 mln. gyventojų turinčioje šalyje užregistruota net 190 tūkst. mirčių nuo koronaviruso – tris kartus daugiau nei Pietų Afrikos Respublikoje, kur žmonių gerokai daugiau.
Kai pernai pradėjo sparčiai daugėti užsikrėtimų Manauso mieste Amazonijoje, Brazilijos prezidentas J.Bolsonaro irgi ragino vietos pareigūnus išbandyti kolektyvinio imuniteto idėją – jis smerkė ir karantinus, ir veido kaukių nešiojimą.
Ekspertų vertinimu, būtent dėl tokių veiksmų sveikatos apsaugos sistema tiesiog sugriuvo, o Manause susiformavo agresyvi koronaviruso atmaina gama, kuri šiuo metu ir siautėja visoje Pietų Amerikoje. Brazilijoje kasdien fiksuojama per 2 tūkst. mirčių.
Be to, San Paule, didžiausiame žemyno didmiestyje, daugiau nei 300 tūkst. žmonių taip ir neatvyko pasiskiepyti antrąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Manoma, kad jie arba bijo, arba pamiršo, arba netgi laukdami užsikrėtė koronavirusu.
Epidemiologai įspėja, kad tokia tendencija – neateiti antrosios dozės – pavojinga. Mat Brazilija ir kitos šalys daugiausia remiasi kiniška vakcina „CoronaVac“ – tam tikros studijos rodo, kad šis preparatas nėra labai veiksmingas pasiskiepijus tik viena jo doze.
San Paule, didžiausiame žemyno didmiestyje, daugiau nei 300 tūkst. žmonių taip ir neatvyko pasiskiepyti antrąja vakcinos nuo COVID-19 doze.
Galiausiai protrūkiams pagelbėjo itin tankiai gyvenami žemyno didmiesčiai. Taip pat – auganti antsvorio problema, nes tyrimai rodo, kad COVID-10 kelia ypač didelį pavojų nutukusiems asmenims.
Apie 60 proc. žmonių Pietų Amerikoje sveria daugiau nei turėtų. Negana to, vidutinis žmonių amžius žemyne – 31 metai, o tai reiškia, kad jie ne tokie atsparūs sunkiems susirgimams kaip, pavyzdžiui, žmonės Afrikoje.
Tiesa, vien Brazilijoje nuo COVID-19 mirė apie 2 tūkst. žmonių, nesulaukusių 19 metų.
