Daugiausia naujų atvejų – Ispanijoje ir Prancūzijoje, bet rekordiniai skaičiai fiksuojami ir mažesnėse šalyse. Rekordus kasdien muša Čekija, daug naujų patvirtintų užsikrėtimų – Lietuvoje, Estijoje.
Bet nei ispanai, nei prancūzai, nei daugelis kitų Europos valstybių tokių priemonių kaip pavasarį imtis nežada. Vietoj to vyriausybės skelbia apie kruopščiai parengtas tikslines priemones – pavyzdžiui, lokalinius apribojimus židiniuose.
Be to, piliečiai be paliovos raginami ir patys saugotis, ir gerbti kitus – elgtis atsakingai bei laikytis visų rekomendacijų dėl kaukių dėvėjimo ar socialinio atstumo laikymosi.
Pavasarį, žinia, buvo elgiamasi kitaip – ne visose, bet daugelyje valstybių buvo skelbiami griežti viešojo gyvenimo apribojimai. Jais viruso plitimą bent tada pavyko suvaldyti, bet regiono ekonomikos susitraukė labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Naujų ribojimų privengs
Naujoji infekcijų banga daugiausia liečia jaunesnius žmones – daugelis tų, kurie pastarosiomis savaitėmis išgirdo, kad užsikrėtė COVID-19, jaučia tik labai švelnius simptomus arba iš viso jų nejaučia.
Ir nors sveikatos ekspertai įspėja, kad pandemija atšalus orams bus pavojingesnė, nes žmonės daugiau laiko leis už uždarų durų, politikai didžiąja dalimi atmeta naujus plataus masto „uždarymus“.
„Jei padėtis blogės, daugiausia galėsime įsikišti su tikslingomis ribojimo priemonėmis labai nedidelėje šalies dalyje“, – teigė Italijos, kuri pavasarį tiesiog išsijungė, premjeras Giuseppe Conte.
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas netgi pripažino, kad vyriausybė, kuri pavasarį skelbė palyginti švelnų „uždarymą“, vis tiek būtų manevravusi kitaip, jei būtų daugiau žinojusi apie COVID-19 plitimą.
„Šis virusas liks tarp mūsų. Tik nuo mūsų priklauso, ar jo plitimą sukontroliuosime ir išmoksime kartu su juo gyventi“, – tvirtino J.Spahnas.
O ir Lietuvoje tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad parduotuvės ar kavinės nebūtų uždaromos. Naujas karantinas esą būtų tik lokalus ar taikomas kuriai vienai sričiai.
Daug kas – piliečių rankose
Antverpeno universiteto mikrobiologas Hermanas Goosensas, koordinuojantis ES patariamosios mokslininkų komandos veiklą, aiškina, kad priežastis, kodėl dabar elgiamasi kitaip, yra gana paprasta.
Esą pavasarį diskusijose apie COVID-19 plitimą Europoje dominavo visuomenės sveikatos ekspertai. Jie dalino mokslu paremtus patarimus, kuriais remiantis ir buvo skelbiami suvaržymai – apie pasekmes visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui pernelyg negalvota.
Jensas Spahnas: šis virusas liks tarp mūsų. Tik nuo mūsų priklauso, ar jo plitimą sukontroliuosime ir išmoksime kartu su juo gyventi.
Dabar politikai, žinoma, išvydo, kokią žalą ekonomikai daro tokie ribojimai, ir nutarė mokslininkų nuomonę pastumti šalin.
Ir pats H.Goosensas dabar pripažįsta, kad sprendimų priėmėjams ES šalyse pataria apie koronavirusą kalbėti kitaip – žmonių prašyti ne tik klausyti vyriausybės nurodymų, bet ir prisiimti asmeninę atsakomybę.
„Reikia raginti laikytis atstumo nuo kitų, dėvėti kaukes, vengti susibūrimų ir nebendrauti su žmonėmis, esančiais rizikos grupėje. AIDS atveju raginome naudoti prezervatyvus.
Dabar kalbėkime apie kaukes ir kitas priemones. Valdžia negali padaryti labai daug“, – aiškino mokslininkas.
Sprendimus priima išrinkti lyderiai
Kaip jau minėta, aršiausias naujas protrūkis stebimas Ispanijoje. Ten per dieną vidutiniškai užfiksuojama apie 9,7 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, o tokie skaičiai didina spaudimą ligoninėms kai kuriuose Ispanijos regionuose.
Sudėtingiausia padėtis – Madride, kur COVID-19 pacientai šiuo metu užima 21 proc. visų lovų ligoninėse. Tiesa, lapkritį Ispanijos sostinės priemiestyje turėtų atsidaryti nauja tūkstančio vietų infekcinių ligų ligoninė.
Tačiau Ispanijos atsaką į koronaviruso krizę koordinuojantis Fernando Simonas konstatuoja: „Šiuo metu nėra jokios prasmės uždaryti Madridą.“
Vietoj to atsakomybė perleista regionų administracijoms – ribojimai skelbiami mažuose miesteliuose ar net atskiruose kvartaluose.
Prancūzijoje irgi kasdien skelbiama apie maždaug 8,3 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Tiesa, kaip ir kitur, mirčių gerokai mažiau nei balandį. Jei per tuometį piką buvo pranešama apie 500 užsikrėtusių žmonių mirčių per dieną, tai dabar – apie vos kelias dešimtis.
„Vyriausybė per artimiausias 8-10 dienų turės priimti nemažai sudėtingų sprendimų“, – praėjusią savaitę įspėjo vyriausybei patariančiai mokslininkų grupei vadovaujantis daktaras Jeanas-Francois Delfraissy.
E.Macronas: ne mokslininkai priima sprendimus. Visi turi likti savo vietose. Sprendimus priima demokratiškai išrinkti lyderiai.
Bet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iškart susiraukė.
Pabrėžęs, kad valdžia tuo pat metu bando ir suvaldyti pandemiją, ir leisti žmonėms gyventi juo normaliai, jis pridūrė: „Ne mokslininkai priima sprendimus. Visi turi likti savo vietose. Sprendimus priima demokratiškai išrinkti lyderiai.“
Italai atsargūs, vokiečiai protestuoja
Tokia reakcija galbūt ir nenuostabi, nes du mėnesiai griežto karantino anksčiau šiais metais skaudžiai smogė Prancūzijos ekonomikai. Ji vien per antrąjį metų ketvirtį susitraukė net 13,8 proc.
Tiesa, daugelyje šalies didmiesčių iki šiol privaloma dėvėti kaukę – ne tik lauke, bet ir darbovietėje. Kaukę turi dėvėti ir vaikai nuo 11 metų mokykloje.
Tačiau vyriausybė, mananti, kad prie didelio protrūkio dabar, vasaros pabaigoje ir rudenį, prisidėjo po šalį paplūdę turistai, nenori skelbti naujų smulkesnių karantinų net regionuose, kur virusas plinta agresyviau nei kitur.
Gali būti, kad prancūzai atsipalaidavę labiau nei žmonės Italijoje. Čia antroji koronaviruso banga ne tokia didelė – per dieną užregistruojama apie 1,4 tūkst. naujų infekcijų.
Bet italai pavasarį labai smarkiai kentėjo ir iš arti matė, kaip į šiaurinį Bergamo miestą gabenti COVID-19 aukų kūnų turėjo vykti net kariuomenės sunkvežimiai. Kita vertus, šalyje pastebima, kad užsikrečia ne tik jaunimas, bet ir 50 metų ar vyresni žmonės.
„Pradedame matyti plitimą šeimose, – atkreipė dėmesį Italijos vyriausiasis epidemiologas Giovanni Rezza. – Todėl turime ir toliau elgtis atsargiai.“
Savo ruožtu Vokietija, kuri nuo viruso nukentėjo mažiau nei kitos Vakarų šalys, turi tvarkytis ir su dideliais protestais prieš kovą su COVID-19 – žmonėms nepatinka kaukės, kurias reikia dėvėti parduotuvėse ir viešajame transporte.
„Turime pasiekti, kad labiau stengtųsi patys piliečiai, o ne kalbėti apie naujus suvaržymus. Pandemija jokiu būdu nesibaigė, bet turime rasti būdą gyventi su šiuo virusu“, – pripažino Bonos universiteto virologijos profesorius Hendrikas Streeckas.
