Kaip skelbia „The New York Times“, W.Burnsas viešai prabilo apie tai, ką visas septynias savaites svarsto visa Baltųjų rūmų komanda.
W.Burnsas anksčiau yra dirbęs JAV ambasadoriumi Maskvoje ir per renginį Džordžijos technologijų institute pripažino, kad Vašingtonas yra „labai susirūpinęs“ dėl galimo tokio branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje.
Tiesa, jis iškart pridūrė, kad, nors V.Putinas dažnai laido panašius grasinimus, JAV nemato jokių „praktinių įrodymų“, jog tokiam žingsniui būtų ruošiamasi.
„Atsižvelgiant į potencialią prezidento Putino ir Rusijos vadovybės desperaciją, į ligi šiol patirtus nuostolius karine prasme, nė vienas iš mūsų negalime nevertinti grėsmės, kurią keltų galimas taktinio ar mažos galios branduolinio ginklo panaudojimas“, – kalbėjo W.Burnsas.
CŽV direktorius taip atsakė į klausimą, kurį jam uždavė buvęs senatorius Samas Nunnas. Jis prieš 30 metų padėjo suformuluoti mechanizmą, pagal kurį iš Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių respublikų buvo išvežti branduoliniai ginklai.
Taktinio lygmens branduoliniai ginklai yra mažesnės galios. Juos galima panaudoti iššaunant iš minosvaidžio ar net susprogdinant kaip miną, todėl jie skiriasi nuo strateginių branduolinių ginklų, kuriais užtaisomos tarpžemyninės balistinės raketos.
Rusija turi didelį tokių taktinių ginklų arsenalą, JAV – gerokai mažesnį. Mažesnės galios branduoliniai ginklai sukelia gana mažus sprogimus.
