V.Putino tikėjimas Rusijos kariuomenės pajėgumu palaužti ukrainiečių pasipriešinimą tikriausiai nesusvyravo net ir po rimtų pralaimėjimų mūšio lauke, laikraščio „Financial Times“ surengtoje konferencijoje kalbėjo CŽV vadovas.
„Galvoju, jis taip nusiteikęs, kad nemano galintis leisti sau pralaimėti“, – sakė W.Burnsas.
W.Burnso teigimu, V. Putinas dėl Ukrainos daug metų „virė lengvai užsidegančiame nuoskaudų, ambicijų ir nesaugumo mišinyje“.
Ukrainiečių pasipriešinimas V. Putino neatgrasė „todėl, kad jis labai daug kuo rizikavo“ nuspręsdamas pradėti invaziją, teigė W.Burnsas ir pridūrė: „Manau, jis įsitikinęs, kad smarkiai suintensyvinęs pastangas dar galės padaryti pažangą.“
Taktiniai branduoliniai ginklai
W.Burnsas, buvęs JAV ambasadorius Rusijoje, daug laiko studijavęs V.Putino veiklą ir asmenybę, sakė, jog JAV ir kitos Vakarų žvalgybos agentūros nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą ar jos rėmėjas.
Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius paskelbė branduolinių pajėgų padidintą parengtį.
Vakarams didinant paramą Ukrainai, V.Putinas skelbė menkai užmaskuotus grasinimus ir užsimindavo apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus, jei Vakarai tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje.
„Šiuo metu mes, žvalgybos bendruomenė, nematome praktinių įrodymų, kad Rusija planuoja dislokuoti ar net potencialiai panaudoti taktinius branduolinius ginklus“, – sakė W.Burnsas.
„Atsižvelgdami į žvanginimą ginklais... kurio ėmėsi Rusijos vadovybė, negalime lengvabūdiškai vertinti šių galimybių, – kalbėjo jis. – Tad kaip žvalgybos tarnyba esame ir toliau labai smarkiai sutelkę dėmesį... į šias galimybes – tokiu metu, kai Rusijai labai daug kas pastatyta ant kortos.“
W.Burnsas nepateikė dabartinės situacijos Ukrainoje vertinimo ar prognozių dėl to, kaip gali baigtis karas.
Pekino „nerimas“
Tačiau Kinija, kurią Vašingtonas laiko viena pagrindinių savo priešininkių, rūpestingai mokosi karo pamokas ir aiškinasi, ką jos reiškia Pekino troškimui perimti Taivano kontrolę.
W.Burnsas sakė nemanantis, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atsisakė savo tikslo kada nors suvienyti Taivaną ir Kiniją, prireikus – jėga.
Tačiau, jo nuomone, Pekiną „nustebino“ prastas Rusijos karinių pajėgų pasirodymas, įnirtingas visos Ukrainos visuomenės pasipriešinimas ir Vakarų šalių tvirta parama ginkluote Kyjivui.
Rusijos patirtis Ukrainoje veikiausiai turės įtakos Pekino planavimui „kaip ir kada“ bandyti perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, kontrolę.
„Manau, juos sukrėtė tai, kaip susivienijo... transatlantinis aljansas, kad įvestų ekonominių sankcijų Rusijai dėl šios agresijos“, – tęsė jis.
Pekino „nerimą kelia faktas, kad Putinas tik suartino europiečius ir amerikiečius“, teigė W.Burnsas.
„Lieka klausimas, kokios išvados iš to yra daromos, – sakė jis. – Manau, kad Kinijos vadovybė labai atidžiai visa tai stebi, (vertindama) bet kokių pastangų panaudoti jėgą siekiant kontroliuoti Taivaną išlaidas ir pasekmes.“
