„Atėjo laikas atidėti pasiteisinimus į šalį ir pagaliau pripažinti, kad alternatyvos priimti Ukrainą nėra, jei NATO tikslas yra užtikrinti euroatlantinės bendruomenės saugumą. Aš neabejoju dabartiniu NATO įsipareigojimu Ukrainai. Aljanso narės teikė Kyjivui gyvybiškai svarbią pagalbą nuo pat visiškos Rusijos invazijos pradžios. Tačiau aš abejoju NATO strategija, kai kalbama apie Ukrainą ir ilgalaikį euroatlantinio regiono saugumą“, – rašo D.Kuleba.
Užsienio reikalų ministras taip pat pažymėjo, kad atsargi NATO strategija Rusijos atžvilgiu turėjo skaudžių pasekmių.
„Baimė aptemdė Aljanso apdairumą ir privertė jį priimti pernelyg atsargią strategiją, kuri turėjo skaudžių pasekmių tūkstančiams pagrobtų, išprievartautų, kankintų, perkeltų ar nužudytų ukrainiečių“, – priduria D.Kuleba.
Ministras taip pat atmetė naujus Aljanse dalyvaujančių šalių argumentus, kuriais jos priešinasi Ukrainos prisijungimui, nes tai esą „skaldo“.
„Europoje tą patį prieštaravimą iškėlė tie, kurie siekia užkirsti kelią Ukrainos keliui į Europos Sąjungą. Kiek daugiau nei prieš metus buvome informuoti, kad ES yra susiskaldžiusi dėl klausimo, ar suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Tačiau 2022 m. birželį visos 27 ES valstybės narės pritarė šio statuso suteikimui Ukrainai, o tai suteikė blokui naują vienybės, tikslo ir stiprybės pojūtį. Tas pats nutiks ir NATO, kai bus priimtas sprendimas dėl Ukrainos kelio į narystę“, – sakė Užsienio reikalų ministras.
D.Kuleba ragina NATO vadovus priimti drąsų sprendimą, kuris turės didelės įtakos saugumo padėčiai regione.
„Dabartiniai NATO šalių vadovai nepriėmė neteisingų sprendimų, kurie mus čia atvedė, tačiau jie gali priimti drąsų sprendimą plėsti Aljansą ir taip apsaugoti euroatlantinę erdvę. Palikdami Ukrainą atvirą, tik dar labiau padidinsime nestabilumą ir Rusijos agresiją“, – pabrėžė jis.
