D.Kuleba įsitikinęs, kad Kinija neleis žlugti Rusijai kare su Ukraina

„Kinija tikrina, ar taikos proceso požiūriu atėjo metas atlikti tam tikrą vaidmenį, ar ne“, – sakė ministras.

Nors jau kurį laiką Kinija bando save pozicionuoti kaip globalią taikdarę, šalies lyderio pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu vis dar neįvyko, nors apie galimybę surengti tokį pokalbį Pekinas užsiminė dar prieš Xi Jinpingo vizitą Maskvoje.

Nepaisant to, Kyjivo pareigūnai norėtų užmegzti ryšius su Pekinu.

D.Kulebos teigimu, Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas anksčiau šį mėnesį jį patikino, kad Kinija neteiks ginklų Rusijai, savo ruožtu Kyjivas tvirtino neaptikęs įrodymų, kad ji tai jau daro.

Tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas tvirtino, kad Kinijos pareigūnams aiškiai pasakė, jog „labai nederėtų bandyti sulyginti Ukrainai teikiamą karinę paramą ir Rusijai teikiamą karinę paramą“.

„Ukraina naudojasi savo teise į savigyną, kad apsaugotų savo teritorinį vientisumą. Todėl šalys, kurios teikia ginklus Ukrainai, padeda ginti JT Chartiją“.

D.Kuleba: Turėtume visomis priemonėmis pasipriešinti kontrpuolimo, kaip lemiamo karo mūšio, suvokimui.

Šalys, teikiančios ginklus Rusijai, „taptų agresijos nusikaltimo ir suverenios šalies teritorinio vientisumo pažeidimo bendrininkėmis“, – teigė jis.

„Jei pagrindinis Kinijos užsienio politikos principas yra pagarba teritoriniam vientisumui, tuomet nematome jokio racionalaus paaiškinimo ar argumento, kodėl būtų teisėta tiekti ginklus Rusijai“, – pridūrė Užsienio reikalų ministras.

Kalbėdamas apie Rusijos ir Kinijos dvišalius santykius, kurių, anot pasirašytų įsipareigojimų, nevaržo jokios ribos, D.Kuleba pažymėjo, kad Pekinas „neleis Rusijai žlugti“, tačiau „jiems reikia silpnos Rusijos, kad ji galėtų daryti nuolaidas Kinijai, teikti savo išteklius“.

Rusijos naftos ir dujų eksportas į Kiniją per pastaruosius metus sparčiai išaugo, nes Vakarų rinkos buvo beveik uždarytos.

Kontrpuolimas nėra lemiamas Ukrainos smūgis

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ukraina rengiasi kontrpuolimui vėliau šį pavasarį, siekdama išstumti Rusijos karius iš šalies pietų ir rytų. Daugelio ukrainiečių ir jų rėmėjų iš Vakarų manymu, tai lemiamas momentas, kai Kyjivas turi pasiekti proveržį mūšio lauke arba rizikuoti atsidurti aklavietėje, kuri atgrasytų nuo tolesnės JAV ir Europos paramos bei pastūmėtų Ukrainą į skausmingą kompromisą.

D.Kuleba: Kyjivas neturi alternatyvos visiškam teritorinio vientisumo atkūrimui.

Tačiau, D.Kulebos nuomone, pasakojimas apie lemiamą momentą yra pavojingas Ukrainai, nes, jei jis žlugs, tai sustiprins Vakaruose tuos, kurie nori pastūmėti Kyjivą į kompromisą su Maskva.

„Turėtume visomis priemonėmis pasipriešinti kontrpuolimo, kaip lemiamo karo mūšio, suvokimui“, – teigė ministras.

Jis pridūrė, kad visi karai yra mūšių serija, ir jei šis puolimas bus vertinamas kaip lemiamas, bet nesibaigs „šimtaprocentiniu mūsų teritorijos išlaisvinimu", tuomet „kai kurie žmonės gali sakyti, kad tai buvo paskutinis lemiamas mūšis ir dabar turime galvoti apie alternatyvų scenarijų“.

„Kyjivas neturi alternatyvos visiškam teritorinio vientisumo atkūrimui“, – konstatavo D.Kuleba.

„Scanpix“/AP nuotr./HIMARS

Ukrainos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad kiekvienoje šiuo metu Ukrainą remiančioje vyriausybėje yra bent mažuma balsų, kurie reikalautų sulėtinti pagalbos teikimą ir nutraukti ugnį, nors „šiuo metu vyraujanti pagrindinė srovė“ yra ryžtas toliau spausti Rusiją.

„Jų yra visur: Vašingtone, Berlyne, Paryžiuje, Londone. Jie bandys padaryti ką nors kūrybiško pagal Minsko III susitarimą“, – teigė jis, turėdamas omenyje Minsko I ir Minsko II susitarimus, kuriems tarpininkavo Paryžius ir Berlynas ir kuriais nepavyko užbaigti karo Donbase Rytų Ukrainoje.

Pažymėta, kad daugelis ukrainiečių šiuos susitarimus laikė palankiais Maskvai.

Paklaustas, ar Vakarų šalių vyriausybės buvo sulaikytos nuo didesnės karinės paramos Ukrainai, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, dėl baimės, kad Rusija gali eskaluoti situaciją, D.Kuleba atsakė, kad pats „eskalacijos argumentas yra pasiteisinimas, o ne tikras argumentas“.

Pasak jo, kiekvienas Ukrainos prašymas suteikti pažangesnės ginkluotės iš pradžių sulaukdavo nuogąstavimų, kad Kremlius gali suintensyvinti karą, įtraukti į jį NATO ar net griebtis taktinių branduolinių ginklų panaudojimo.

„Šis argumentas kiekvieną kartą nepasiteisindavo“, – įvertino Užsienio reikalų ministras.

JAV iki šiol atsisakė aprūpinti Ukrainą ilgesnio nuotolio raketomis, skirtomis tiksliai valdomai raketų sistemai „Himars“, baimindamosi, kad jos gali būti panaudotos smogti taikiniams Rusijoje.

Ukraina ne kartą teigė, kad jai reikalingos tokie pajėgumai, kad galėtų smogti valdymo ir kontrolės centrams, ginklų sandėliams ir karių koncentracijos vietoms, kurias Rusijos kariuomenė perkėlė iš Kyjivo pajėgoms jau tiekiamų raketų veikimo zonos.