Interviu metu D.Kuleba išsakė savo požiūrį į tai, kaip baigsis karas, Kinijos vaidmenį ir nusivylimą, kad šiuo sunkiu metu jo šalyje dar nesilankė popiežius Pranciškus.
Nors po Rusijos invazijos Ukraina sulaukė karinės ir ekonominės Vakarų valstybių paramos, daugelis Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalių liko nuošalyje.
Kai kurios iš jų istoriškai simpatizuoja Rusijai, kitos yra susirūpinusios dėl ekonominių nuostolių, patiriamų dėl karo, o trečios mano, kad Vakarai be reikalo vilkina kovas.
Tačiau diplomatas leido suprasti, kad šalys, kurios dabar nepalaiko Ukrainos ir kurios, jo žodžiais tariant, „blogai elgėsi šio karo metu ir blogai elgėsi su Ukraina“, už tai sumokės ateityje.
Jis atkreipė dėmesį, kad karo metu pati Ukraina yra priklausoma nuo sąjungininkių paramos, todėl ji gali neimponuoti nuošalyje likusioms šalims, tačiau taikos metu didžiulis Ukrainos grūdų eksportas suteikia jai didelę ekonominę įtaką, ypač kai kuriose besivystančiose pasaulio šalyse.
„Jei kas nors pasaulyje mano, kad į tai, kaip šalis elgiasi ar elgėsi su Ukraina tamsiausiu jos istorijos momentu, nebus atsižvelgta kuriant būsimus santykius, šie žmonės paprasčiausiai nežino, kaip veikia diplomatija“, – sakė D.Kuleba.
„Karas – tai metas, kai reikia rinktis. Ir kiekvienas pasirinkimas buvo užfiksuotas“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras.
Pasak diplomato, Vakarų sąjungininkai pakankamai greitai neteikia Ukrainai karinės paramos, nes nebuvo pasirengę Pirmojo pasaulinio karo masto konfliktui. Tačiau šaliai žūtbūt reikia artilerijos sviedinių.
„Norime, kad mūsų partneriai veiktų greičiau, – sakė jis. – Jei vienas pristatymas vėluoja vieną dieną, tai reiškia, kad kažkas žus fronto linijoje. Tai reiškia, kad mirs žmogus, kuris galbūt dar yra gyvas.“
D.Kuleba tebėra įsitikinęs, kad Ukraina gali išlaikyti savo sąjungininkų paramą.
Didžiausias šaudmenų poreikis išlieka rytiniame Bachmuto mieste, kurį Ukrainos pajėgos gina jau daugiau kaip septynis mėnesius, nepaisant daugkartinių Rusijos bandymų užimti miestą.
D.Kuleba atkreipė dėmesį, kad dėl Ukrainos patiriamų nuostolių buvo „emociškai labai sunku“.
Tačiau jei Bachmutas kristų, būtų kiti miestai: „Taigi, kad išgelbėtume ten gyvybes... turime kovoti Bachmute tol, kol fiziškai galime.“
Anot ministro, nėra jokių ženklų, kad Rusija norėtų derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo, tačiau jis pridūrė: „Mano, kaip užsienio reikalų ministro, tikslas – užtikrinti, kad Ukraina po lemiamos sėkmės mūšio lauke sėstų prie derybų stalo“.
Kinija taip pat iki šiol priešinosi Ukrainos bandymams surengti Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, nors Kinijos vadovas kovo 20-22 d. turėtų apsilankyti Maskvoje.
D.Kuleba sakė, kad Ukrainos prezidentas yra pasirengęs telefoniniam pokalbiui su Xi Jinpingu.
„Nemanau, kad dabar yra tas momentas, kai Kinija... yra pasirengusi apginkluoti Rusiją“, – teigė jis.
Kai kurie analitikai ėmė spėlioti, kad po kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų pagrindinės Ukrainos sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų – parama šaliai gali sumažėti.
D.Kuleba: Istoriškai Ukraina buvo nepelnytai nuvertinta, ir aš apgailestauju, kad prireikė kraujo praliejimo ir niokojančio karo, kad pasaulis suprastų, kokie mes tvirti.
Tačiau D.Kuleba tai pakomentavo sakydamas, jog „manau, kad galime išgyventi bet kokį respublikonų pasirinkimą“.
Ministras tvirtino, kad „didžiausia prabanga, kuria Ukraina naudojasi Jungtinėse Valstijose, yra dvipartinė parama tiek demokratų, tiek respublikonų stovyklose“.
Kaip vyriausiasis šalies diplomatas, D.Kuleba tebėra įsitikinęs, kad Ukraina gali išlaikyti savo sąjungininkų paramą.
Jis pridūrė, kad Ukraina turi vieną svarbų veiksnį savo pusėje: „Istoriškai Ukraina buvo nepelnytai nuvertinta, ir aš apgailestauju, kad prireikė kraujo praliejimo ir niokojančio karo, kad pasaulis suprastų, kokie mes tvirti.“