Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai tapo neaišku, ar Europos Sąjunga ir JAV toliau teiks pagalbą Ukrainai, abiem pagrindinėms sąjungininkėms įsivėlus į vidinius politinius nesutarimus.
„Šių metų poreikiai viršija 37 mlrd. JAV dolerių. Tikimės reguliarios, stabilios ir laiku teikiamos partnerių pagalbos“, – vyriausybės posėdyje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Palyginimui, 2023 metais Ukraina gavo 42,6 mlrd. dolerių (39,01 mlrd. eurų) išorės finansavimo, iš kurių 27 proc. sudarė dotacijos, sakė jis.
D. Šmyhalis pagrindiniais Ukrainos rėmėjais įvardijo Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Japoniją, Kanadą, Jungtinę Karalystę ir Pasaulio banką.
Tačiau ES 50 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą Briuselyje vetavo ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, o JAV Kongresas nesutaria dėl papildomos pagalbos Ukrainai.
Remiantis gruodį Kylio instituto atliktos apklausos duomenimis, 2023 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Tai mažiausias skaičius nuo karo pradžios.
„Perspektyvos neaiškios, nes didžiausias Europos Sąjungos pagalbos įsipareigojimas nebuvo galutinai patvirtintas, o JAV pagalba mažėja“, – teigė institutas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos sąjungininkės ir tarptautinės organizacijos pažadėjo skirti beveik 255 mlrd. eurų pagalbos, iš kurių 141 mlrd. eurų yra finansinė pagalba, 98 mlrd. eurų – karinė pagalba ir beveik 16 mlrd. eurų – humanitarinė pagalba.
