D.Trumpas ir V.Putinas jau kalbėjosi telefonu netrukus po JAV prezidento rinkimų – pokalbiu liko patenkinti abu.
O Rusijos žiniasklaida ėmė svarstyti, kad V.Putinas gali jau šią žiemą priimti D.Trumpą Maskvoje ir taip pradėti dvišalių santykių, smarkiai atšalusių po Krymo aneksijos, atkūrimą.
Tokios kalbos kol kas – tik spekuliacijos. Tačiau D.Trumpas iš tiesų tiek daug kartų išreiškė norą pagerinti santykius su Rusiją valdančiu autokratu, kad visko gali būti – galbūt Maskva iš tikrųjų sulauks pirmojo JAV prezidento nuo 2009 metų, kai Kremliuje lankėsi Barackas Obama.
Vis dėlto „Politico“ pakalbinti keliolika JAV valdžios pareigūnų ir ekspertų galimu JAV ir Rusijos santykių atšilimu abejoja. Esą bet kokie D.Trumpo prielankumo V.Putinui ženklai sulauktų didžiulio pasipriešinimo.
Į Rusiją kreivai žiūri ir Kongresas (tiek respublikonai, tiek demokratai), ir Pentagonas, ir ilgamečiai nacionalinio saugumo srities pareigūnai, ir JAV sąjungininkai Europoje. Galiausiai flirtui su Maskva priešintųsi ir paties D.Trumpo komandos nariai.
Nerimą keliančios kalbos
„D.Trumpas tiesiog negalės viso to padaryti vienas pats, – „Politico“ teigė net Prinstono universiteto Rusijos ekspertas Stephenas Cohenas, kuris JAV dažnai pavadinamas „Putino apologetu“. – Nežinome, ar partnerystė su Rusija apskritai egzistuos.“
Kaip bebūtų, kalbos apie galimą atšilimą skamba itin įtemptu metu. V.Putinas praėjusią savaitę paskelbė, kad raketos „Iskander“ Kaliningrado srityje bus dislokuotos ne laikinai, o visam laikui – taip, anot Rusijos lyderio, esą reaguojama į „NATO grėsmę“ ir „kaistančią situaciją“.
O D.Trumpas bent jau kol kas kalbėjo tai, kas palanku Kremliui. Dar per rinkimų kampaniją jis vadino V.Putiną „nuostabiu lyderiu“ ir žadėjo su juo „puikiai sutarti“. Be to, D.Trumpas norėtų kartu su Rusija kovoti prieš „Islamo valstybę“ (IS) ir yra pasvarstęs apie galimą sankcijų Kremliui atšaukimą.
Tokios kalbos gąsdina kritikus, bet iš tiesų neatmetama, kad V.Putinas gali pasiūlyti D.Trumpui karinį bendradarbiavimą kovoje prieš IS, o mainais sulaukti Krymo pripažinimo Rusijai, ekonominių sankcijų panaikinimo bei pajėgų atitraukimo iš Vidurio ir Rytų Europos.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau lapkritį naujienų agentūrai AP teigė: „NATO karinio potencialo atitraukimas nuo mūsų sienų galėtų lemti įtampos sumažėjimą Europoje.“
Komandoje nėra Rusijos draugų
Vis dėlto kol kas kalbos apie susitarimą abiejose Atlanto vandenyno pusėse sukeltų tik įtūžį – ypač jei žodžiai imtų virsti darbais.
„Atšilimu netiki kariuomenė, Valstybės departamentas, žvalgybininkų bendruomenė, Respublikonų partija, visi mūsų sąjungininkai“, – vardijo buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis.
Petras Pavelas: „Labai sunku apie Rusiją galvoti kaip apie šalį, su kuria įmanoma susitarti neišduodant savo principų.“
Aukšto rango Čekijos kariškis Petras Pavelas, vadovaujantis Aljanso kariniam komitetui, pridūrė: „Labai sunku apie Rusiją galvoti kaip apie šalį, su kuria įmanoma susitarti neišduodant savo principų.“
Negana to, pirmosiomis kliūtimis D.Trumpo bandymams ištiesti ranką Maskvai taptų jo paties komandos nariai. Būsimasis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as spalį per debatus pavadino V.Putiną „mažu chuliganu“ ir pridūrė, kad „į Rusijos provokacijas reikia atsakyti amerikietiška jėga“.
Tuo metu D.Trumpo favoritas užimti Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus postą – Atstovų Rūmų narys Mike'as Pompeo – teigė, kad JAV atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje yra „gerokai per silpnas“.
Gali būti, kad netylės ir būsimasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas. Nors šis buvęs generolas prieš metus sėdėjo šalia V.Putino per iškilmingą vakarienę Maskvoje, šį spalį jis teigė: „V.Putinas yra totalitarinio tipo diktatorius ir banditas, kuriam nerūpi mūsų interesai.“
Svarbiu signalu dėl D.Trumpo ketinimų taptų žinia apie būsimąjį JAV valstybės sekretorių. Vienas favoritų užimti šis pareigas yra Mittas Romney, kuris irgi yra pavadinęs V.Putiną „banditu“, o 2012 metais įvardijo Rusiją „pagrindine Amerikos geopolitine priešininke“.
Kongresas tikrai netylės
Tarkime, D.Trumpas numos ranka į savo komandos perspėjimus. Bet tuomet laukia Kongresas, kurio respublikonai jau ne pirmus metus keikia esą drungną B.Obamos administracijos atsaką į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir sukurstytą karą Rytų Ukrainoje.
Per Respublikonų partijos konvenciją liepą D.Trumpo kampanijos atstovai pasistengė, kad į dokumentus nebūtų įtrauktas raginimas apginkluoti ukrainiečius. Be to, milijardierius leido suprasti, kad galbūt pripažintų Krymą Rusijai.
Tačiau Kongreso nuomonė kardinaliai skiriasi – abiem klausimais. Atstovų Rūmai dar pernai kovą triuškinančia persvara priėmė rezoliuciją, raginančią Vašingtoną nusiųsti ginklų Kijevui.
O rugsėjį tie patys Atstovų Rūmai pritarė dar vienai deklaracijai, kurioje Vyriausybės spaustuvei nurodoma „nespausdinti jokių žemėlapių, kuriuose Krymas yra Rusijos Federacijos teritorijos dalis“.
Nors D.Trumpas galėtų panaikinti kai kurias sankcijas be Kongreso pritarimo – prezidentiniais įsakais, kitų suvaržymų atšaukti nepavyktų, pavyzdžiui tų, kurie taikomi pagal 2012 metų Sergejaus Magnickio įstatymą.
Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Johnas McCainas iškart po rinkimų pranešime įspėjo D.Trumpą nepasitikėti V.Putinu.
Galiausiai daugelis įtakingiausių respublikonų Kongrese į V.Putiną žvelgia itin vanagiškai – Atstovų Rūmų pirmininkas Paulas Ryanas reguliariai smerkia Kremlių, o Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas nori apginkluoti ukrainiečius ir išplėsti JAV raketinės gynybos skydą Rytų Europoje.
Senato ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Johnas McCainas iškart po rinkimų pranešime įspėjo D.Trumpą nepasitikėti V.Putinu. Panašių įspėjimų sulaukta ir iš Senato bei Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetų pirmininkų.
Kietosios linijos laikosi ir demokratai – griežta pozicija Rusijos atžvilgiu Kongrese apima abi partijas. Demokratas senatorius Chrisas Coonsas neseniai pabrėžė: „D.Trumpas Rusijos klausimu Kongrese sulauks vieningos opozicijos.“
„Bet kokiam D.Trumpo žingsniui, kurį būtų galima vertinti kaip JAV sąjungininkų Europoje išdavystę, energingai prieštaraus Kongreso respublikonai ir demokratai, kurie jau daug dešimtmečių kovoja su Rusijos agresija Europoje ir Vidurio Rytuose“, – teigė Ch.Coonsas.
Ardomieji Rusijos veiksmai
Be jokios abejonės, atlaidi politika Rusijos atžvilgiu nepatiktų ir Pentagono bei žvalgybos tarnybų grietinėlei.
JAV pastaraisiais mėnesiais smarkiai padidino išlaidas žvalgybos prieš Rusiją išlaidoms – ypač po to, kai Rusija pernai rudenį pradėjo bombarduoti Sirijos sukilėlius, kuriuos remia CŽV.
O JAV Generalinio štabo vadovas Josephas Dunfordas pernai liepą Senate pavadino Rusiją „didžiausia grėsme mūsų nacionaliniam saugumui“ ir pridūrė, kad V.Putino elgesys jam kelia „didžiulį nerimą“.
„Pentagone staigiai sutems, jei D.Trumpas atpalaiduos pančius Maskvai, – teigė B.Obamos administracijoje Rusiją analizavusi Evelyn Farkas. – Pentagono pareigūnai kelis mėnesius be poilsio bando atremti Rusijos ardomuosius veiksmus Europoje ir Vidurio Rytuose.“
JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis vasarą pareiškė neabejojantis, kad amerikiečiai yra įsivėlę į karą su Rusija kibernetinėje erdvėje. O kur dar pranešimai apie JAV diplomatų Rusijoje persekiojimą ir Kremliaus programišių įsilaužimai į Demokratų partijos serverius.
Gali pakeisti nuomonę
Pentagonas ir žvalgybos tarnybos savo prieštaravimų garsiai gali ir neskelbti. Esą pirmiausia tikimasi, kad D.Trumpas iš naujo įvertins savo požiūrį į Rusiją, kai susipažins su daugiau slaptų žvalgybinių ataskaitų, kuriose detaliai analizuojama JAV priešiška Maskvos veikla.
„Neabejoju, kad tai bus akimirka, kai D.Trumpas prablaivės“, – tvirtino buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
Aišku, informacijos apie, pavyzdžiui, Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimų kampaniją D.Trumpas turėjo ir anksčiau. Jam tai nebuvo svarbu.
Negana to, net aršiausi „vanagai“ pripažįsta, kad su Maskva kalbėtis reiks – pavyzdžiui, dėl pernai pasiekto susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Ir ne tik. Čekas P.Pavelas sutinka: „Mes suprantame, kad nebendrauti negalima.“
Ekspertai neatmeta, kad D.Trumpas ir V.Putinas gali pirmiausiai imtis Sirijos – esą Rusija pagaliau nukreiptų bombas į IS, o ne į nuosaikių sukilėlių pozicijas, o D.Trumpas savo ruožtu nutrauktų paramą visiems Basharo al Assado režimo priešininkams.
Vis dėlto kliūtimi santykių normalizavimui gali tapti ne kas kitas, o V.Putinas. Juk D.Trumpas būtų jau trečiasis iš eilės JAV prezidentas, kuris siektų atšilimo su šiuo Rusijos lyderiu – stengėsi ir George'as W.Bushas, ir B.Obama, bet abiem nepavyko.
Kaip naujoje knygoje „Visi Kremliaus vyrai“ rašo Rusijos žurnalistas Michailas Zygaras, vos atėjęs į valdžią V.Putinas dar tikėjosi taikiai sugyventi su Vakarais, bet vėliau silovikų, ypač Nikolajaus Patruševo, buvo įtikintas, kad JAV siekia sugriauti Rusiją.
„Santykiai su Rusija blogi ne dėl to, kad iš mūsų pusės nebuvo pastangų juos pataisyti“, – „Politico“ teigė vienas Valstybės departamento pareigūnas.
Galiausiai yra ir teigiančiųjų, kad D.Trumpas tiesiog priblokš visus savo kritikus. Antai buvęs prezidento Richardo Nixono patarėjas Dmitri Simesas mano, kad D.Trumpas privačiai įspės V.Putiną nesidraskyti ir su Maskva kalbėsis iš jėgos pozicijų.
„Bet tuo pačiu metu D.Trumpas greičiausiai patikintų V.Putiną, kad mes nesiekiame išstumti jo iš valdžios, kad nebandome jo pažeminti ir kad nemenkiname Rusijos“, – tvirtino su keliais D.Trumpo komandos nariais bendravęs D.Simesas.
Tiesa, jis įspėja, kad dvišaliai santykiai gali dar labiau pašlyti – juk tikrai įmanoma, kad du išdidūs lyderiai, negalintys pakęsti įžeidimų, greitai susipyks. D.Simeso rekomendacija – vengti viešų susikirtimų ir geriau rinktis privačias diplomatiškas diskusijas.
