Abi Korėjos pusiasalio valstybės nėra formaliai užbaigusios 1950–1953 metais vykusio karo, kuris buvo užbaigtas tik paliaubomis.
Tai buvo „didi diena pasauliui“, sekmadienį sakė JAV D.Trumpas, įžengęs į Šiaurės Korėjos teritoriją Korėjos demilitarizuotoje zonoje.
„Man yra garbė čia būti“, – pridūrė jis, kartu su Šiaurės Korėjos lyderiu vėliau sugrįžęs į Pietų Korėjos teritoriją ir ten abiem lyderiams kalbantis su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
Kim Jong Unas sakė, kad jo „nuostabūs“ santykiai su Amerikos prezidentu leis ilgamečiams priešams įveikti kliūtis, dėl kurių yra įstrigusios derybos dėl branduolinio nusiginklavimo.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų santykiai leis įveikti kliūtis, esančias mūsų kelyje“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis ir pridūrė, kad jų artimi santykiai leido susitikimą surengti „tiesiog pernakt“. Kim Jong Unas pridūrė buvęs nustebintas, kai D.Trumpas jį šeštadienį pakvietė susitikti tviterio žinute.
D.Trumpas taip pat pareiškė esąs nusiteikęs pakviesti Kim Jong Uną į Vašingtoną.
„Pakviesčiau jį dabar pat į Baltuosius Rūmus“, – JAV prezidentas sakė jiems susitikus jau trečiąkart, po pernai įvykusių derybų Singapūre ir vasarį surengto susitikimo Hanojuje. Pastarasis iširo nepasiekus jokio susitarimo.
Vėliau kalbėdamasis su žurnalistais D.Trumpas patvirtino pateikęs šį kvietimą Kim Jong Unui ir pridūrė, kad „kuriuo nors metu visa tai įvyks“.
„Bet kuriuo jo norimu metu. Manau, norime vesti tai prie kito žingsnio – pažiūrėkime, kas nutiks“, – kalbėjo jis.
Iš pradžių D. Trumpas sakė, kad šis susitikimas truks tik „porą minučių“, bet jis peraugo į privačias derybas, trukusias apie 50 minučių. Vadinamuosiuose Laisvės namuose pokalbyje su Kim Jong Unu dalyvavo D.Trumpo duktė Ivanka Trump ir jos vyras Jaredas Kushneris. Abu jie yra aukštas pareigas užimantys Baltųjų rūmų patarėjai.
Vis dėlto naujausias lyderių tiesioginis kontaktas vargu ar išsklaidys abejones dėl derybų ateities ir Šiaurės Korėjos pasiryžimo likviduoti savo branduolinį arsenalą.
„Pavojus dingo“
D.Trumpo trumpa viešnagė Šiaurės Korėjos teritorijoje žymėjo naujausią svarbų simbolinį žingsnį per jau dvejus metus plėtojamą permainingą dvišalę diplomatiją. Anksčiau abu lyderiai svaidėsi įžeidimais ir grasino sunaikinti vienas kito valstybes, bet vėliau perėjo prie nereguliarių derybų, abipusės simpatijos pareiškimų ir meilikaujamo tono laiškų.
Prieš įvykstant naujausiam susitikimui pažvelgęs į Šiaurės Korėjos teritoriją iš amerikiečių kario Josepho R.Ouellette'o vardu pavadinto stebėjimo posto D.Trumpas sakė žurnalistams, kad įvyko „didžiulis“ abiejų šalių santykių pagerėjimas nuo jo pirmojo susitikimo su Kim Jong Unu, pernai birželį įvykusio Singapūre.
D.Trumpas tvirtino, kad anksčiau dvišalė įtampa kėlė „didžiulį pavojų“, bet „po mūsų pirmojo aukščiausio lygio susitikimo visas pavojus dingo“.
Tačiau Šiaurės Korėja iki šiol nėra pateikusi jokių duomenų apie savo branduolinį arsenalą ir juo labiau nepradėjo jo mažinti.
Susitikimas paliaubų kaimelyje Panmundžome taip pat žymi D.Trumpo stulbinamą nusiteikimą legitimizuoti autoritarinį Kim Jong Uno režimą, pagarsėjusį šiurpiais žmogaus teisių pažeidimais.
Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė nėra suvaldyta, sekmadienį per „Twitter“ parašė Niujorke įsikūrusios analitinės organizacijos „Council on Foreign Relationst“ prezidentas Richardas Haasas. Jis pridūrė, kad konflikto grėsmė reikšmingai sumažėjo vien dėl to, kad „Trumpo administracija nusprendė galinti gyventi su [Šiaurės Korejos] branduoline programa, siekdama denuklearizacijos chimeros“.
Reikšmingos dvišalės derybos nuo iširusio susitikimo Hanojuje praktiškai nevyko. Šiaurės Korėja priešinosi D.Trumpo spaudimui atsisakyti branduolinių ginklų, kol nėra sušvelnintos jai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos. Jungtinės Valstijos savo ruožtu sakė, kad prieš atšaukiant sankcijas Šiaurė privalo sutikti su „visiška, patikrinama ir negrįžtama denuklearizacija“.
Po susitikimo Panmundžome D.Trumpas paskelbė, kad abi šalys susitarė artimiausiomis savaitėmis atnaujinti diskusijas.
„Nesiekiame greičio. Norime, kad tai būtų padaryta tinkamai“, – žurnalistams sakė prezidentas. Jis pridūrė, kad ekonominės sankcijos Pchenjanui liks galioti, bet atrodė nusiteikęs keisti ankstesnę Vašingtono administracijos poziciją dėl sankcijų švelninimo.
„Kažkuriuo derybų metu gali kai kas įvykti“, – užsiminė D.Trumpas.
Kiekvienas JAV prezidentas nuo Ronaldo Reagano, išskyrus George'ą H.W.Bushą, yra aplankęs 1953 metais sudarytų paliaubų sutartimi nustatytą ribą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų.
Pasipuikuoti nevengiantis D.Trumpas per naujausią susitikimą su Kim Jong Unu pasistengė pranokti savo pirmtakus.
Vis dėlto lyderiai susitiko iš naujo tvenkiantis įtampai. Šiaurės Korėja pastaruoju metu nevykdė didelio nuotolio raketų, galinčių pasiekti JAV teritoriją, bandymų, bet praeitą mėnesį paleido kelias mažo nuotolio raketas. D.Trumpas šių bandymų nesureikšmino, nors jo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas tvirtino, kad šie paleidimai pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.
