Tiesioginė D.Trumpo, Dalios Grybauskaitės, Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencijos transliacija:
„Trys Baltijos šalių prezidentai ką tik man pasakė, kad NATO pradėjo leisti didžiulius kiekius pinigų D.Trumpo dėka. To niekada nebūtų nutikę, taigi NATO tapo daug stipresnė. Gal jūs norėtumėte tai pasakyti, ar norėtumėte tai pasakyti, ponia prezidente? Prašau“, – į D.Grybauskaitę kreipėsi D.Trumpas.
„Ar tai D.Trumpas, kuris padarė pokyčius NATO? Tai labai rizikingas klausimas, bet jeigu ji pasakytų tai, ką pasakė Ovaliniame kabinete...“, – klausė D.Trumpas.
Lietuvos prezidentė į tai atsakė, kad JAV lyderystė svarbi NATO, o sąjungininkai prieš prašydami kitų paramos pirmiausia turi padaryti savo namų darbus. Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos šalių sprendimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Aš galiu pakartoti, kad tai yra labai geras spaudimas mums visomis, visoms NATO narėms, tai puikus spaudimas visam politiniam elitui, kuris galvoja, kad kažkas kitas turi juos gintis, bet ne jie patys,“ – sakė D.Grybauskaitė.
Tokiomis pastabomis D.Trumpas ir D.Grybauskaitė apsikeitė dar darbo pietų metu, į salę įleidus žurnalistus.
Pasveikino su šimtmečiu
„Šiandien man garbė priimti Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentus. Ačiū, kad atvykote į Baltuosius rūmus svarbių diskusijų.
JAV šimtą metų rėmė Baltijos šalių nepriklausomybę ir suverenumą. Per brutalią sovietų okupaciją Jungtinės Valstijos niekada jos nepripažino“, – prasidėjus spaudos konferencijai teigė D.Trumpas.
Kaip ir tikėtasi, JAV prezidentas Baltijos šalis pavadino pavyzdinėmis pagal lėšų gynybai skyrimą – visose trijose valstybėse šiemet pasiektas 2 proc. bendrojo vidaus produkto rodiklis.
„Jūsų įsipareigojimas pasidalyti našta yra pavyzdys, kaip kartu nešti šią naštą turi kitos NATO šalys ir partnerės visame pasaulyje“, – dėkojo D.Trumpas.
„Dėkojame už galimybę čia būti – ne tik dėl minėjimo, bet ir dėl mūsų aljanso. Deklaracijoje sakome, kad 5-asis straipsnis (Šiaurės Atlanto sutarties, – red.) mums visiems yra geležinis, kad kolektyvinės gynybos klausimai mums svarbūs.
Mes suprantame, koks mums visiems svarbus NATO aljansas ir kodėl mes per diskusijas tiek daug kalbėjome apie NATO reformas, investicijas į mūsų gynybą“, – teigė D.Grybauskaitė.
„Mes esame partneriai ir sąjungininkai, ir vieni kitais pasitikintys sąjungininkai. Todėl esame tikri, kad NATO reformos, kurias kartu ruošiame, bus vaisingos. Mes matome JAV lyderystę ir norą, kad NATO būtų kitoks, kad NATO kokybė būtų kitokia“, – pridūrė Lietuvos prezidentė.
D.Trumpas taip pat pareiškė žurnalistams, kad geri santykiai su Rusija yra svarbūs, tačiau niekas nėra buvęs griežtesnis Kremliui už jį.
„Jei sutarsime su Rusija, tai bus geras, o ne blogas dalykas“, – sakė JAV prezidentas, neseniai pakvietęs Rusijos lyderį Vladimirą Putiną atvykti į Vašingtoną ir pasveikinęs jį su pergale prieštaringai vertinamuose rinkimuose.
„Beveik visi su tuo sutinka, išskyrus labai kvailus žmones“, – sakė jis ir pareiškė, kad „tikriausiai niekas nėra buvęs griežtesnis Rusijai nei Donaldas Trumpas“.
Jau per spaudos konferenciją D.Trumpas pridūrė: „Jei nesutarsiu su V.Putinu, jūs būsite pirmieji, kurie apie tai sužinos.“ Jis esą nemano, kad sutarti su Rusija ar Kinija „yra blogas dalykas“.
D.Trumpas, kalbėdamas jau apie sieną su Meksika, pareiškė, kad ten žada dislokuoti JAV kariuomenę.
Įvertino Baltijos šalių pastangas
Bendroje keturių susitikusių prezidentų deklaracijoje JAV pažadėjo periodiškai dislokuoti pajėgas Baltijos valstybėse, siekiant atgrasyti Rusiją.
Vašingtone susitikę JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai taip pat pareiškė ieškosiantys naujų galimybių sustiprinti regiono oro gynybą tiek dvišaliu pagrindu, tiek NATO formate.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau periodiškai dislokuos pajėgas Baltijos valstybėse, siekdamos sustiprinti atgrasymą ir gynybą bei katalizuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos pastangas toliau vystyti jų nacionalinę gynybą“, – rašoma bendroje keturių prezidentų deklaracijoje.
„Siekdami užtikrinti stipresnį atgrasymą regione, plėtosime naujas idėjas ir galimybes, įskaitant oro gynybą, tiek dvišalių santykių pagrindu, tiek NATO Aljanse“, – paskelbė prezidentai.
Jungtinės Valstijos Baltijos šalyse 2014-2017 metais buvo dislokavusios po kuopą karių, bet pernai, kitiems sąjungininkams sukūrus po NATO batalioną Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, amerikiečių kariai atsitraukė į Lenkiją ir pratyboms atvyksta nereguliariai.
Anot Lietuvos diplomatų, oro gynybos vystymo paminėjimas deklaracijoje yra pirmas tokio lygio JAV įsipareigojimas, jis bus svarbus siekiant pažangos liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Lietuvos pareigūnai siekia, kad JAV kariai šalyje būtų nuolat. Antradienį paskelbta formuluotė apie tolesnį periodinį dislokavimą reiškia, kad didelių pokyčių artimiausiu metu turbūt nebus.
Siekdama sustiprinti oro gynybą, Lietuva kviečia JAV dažniau pratyboms atgabenti ilgojo nuotolio gynybos sistemas „Patriot“, galinčias numušti orlaivius ar balistines raketas. Baltijos šalys taip pat siekia būti įtrauktos į NATO Europos oro gynybos skydą.
Anot Lietuvos diplomatų, oro gynybos vystymo paminėjimas deklaracijoje yra pirmas tokio lygio JAV įsipareigojimas, jis bus svarbus siekiant pažangos liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
JAV deklaracijoje taip pat patvirtino „savo nepalaužiamą įsipareigojimą laikytis Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio“, įtvirtinančio kolektyvinės gynybos principą.
Prieš keturšalį susitikimą ir kalbėta, kad jame daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo klausimams.
Per darbinius pietus, kurie prasidėjo apie 19 val. Lietuvos laiku (11 val. Vašingtone, – red.), greičiausiai taip ir buvo – D.Trumpo kairėje sėdėjo JAV gynybos sekretorius, Baltijos šalyse jau viešėjęs Jamesas Mattisas.
Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
Susitikimas JAV sostinėje įvyko D.Trumpo iniciatyva, o juo, be kita ko, minimas Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetis.
„Tai yra proga padėkoti Lietuvai – už 2 proc. BVP gynybai, už kovą dėl laisvės“, – 15min sakė vienas amerikiečių diplomatas.
Vizito metu taip pat rengiamas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS antradienį sakė, kad antradienį Vašingtone pasirašomas bendradarbiavimo susitarimas tarp Lietuvos energetikos bendrovių ir Jungtinių Valstijų dujų tiekėjos „Freeport LNG“ palengvins galimybes šiai įmonei tapti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) į Lietuvą eksportuotoja.
„Šie susitarimai neabejotinai palengvins šių tiekėjų galimybes tiekti dujas tiek mums, tiek mūsų regionui“, – antradienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Kartu su D.Grybauskaite į Vašingtoną atvyko užsienio reikalų, krašto apsaugos ir ūkio ministrai.
Lietuviai D.Trumpu nepasitiki
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D.Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.
Šiemet paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D.Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.
Tačiau D.Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.
Pastaraisiais mėnesiais atsirado ženklų, kad D.Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja – jis leido tiekti ginkluotę Ukrainai ir išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, solidarizuodamasis su Britanija dėl buvusio šnipo apnuodijimo.
Įtakingas savaitraštis „The Economist“ antradienį, dar prieš susitikimą, parašė, kad Baltijos šalių problema – D.Trumpo abejingumas NATO sąjungininkams.
Tiesa, įtakingas savaitraštis „The Economist“ antradienį, dar prieš susitikimą, parašė, kad Baltijos šalių problema – D.Trumpo abejingumas NATO sąjungininkams.
Esą Baltijos šalims nebūtų sunku įtikinti JAV Kongresą ir administraciją atsiųsti amerikiečių karių į regioną, bet tam kliudo prezidento D.Trumpo nuostatos.
„Estija, Latvija ir Lietuva nori „sausumos operacijos“ – dislokuoti savo teritorijoje nedidelę, pusiau nuolatinę JAV karių grupę, kuri atgrasytų bet kokią Rusijos agresiją. Susitarti dėl to neturėtų būti sunku“, – rašoma rubrikoje „The Economist Espresso“.
„Baltijos šalys yra drąsios ir darbščios sąjungininkės, populiarios tiek Kongrese, tiek administracijoje. Problema yra JAV prezidentas D.Trumpas. Jis nemėgsta pliekti Kremliaus ir abejingai žiūri į įsipareigojimus sąjungininkams“, – teigė leidinys.
